LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Louis Benloew: Shqiptarėt, kombi mė i vjetėr i kontinentit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
etmond
Moderatore
Moderatore


Numri i postimeve : 294
Join date : 30/08/2008
Age : 39
Location : Athine.

MesazhTitulli: Louis Benloew: Shqiptarėt, kombi mė i vjetėr i kontinentit   Thu May 07, 2009 11:14 am

Admirina Peēi

Nė vitin 1877 filologu i shquar francez Louis Benloew shkrujati njė vepėr qė tronditi rangjet shkencore e historike. Ky
libėr i titulluar “Greqia pėrpara grekėve” sapo ėshtė sjellė nė shqip pėrmes botimeve “Plejad”. Benloew, na intrigon qė nė krye tė librit, ndėrsa shkruan: “Duke filluar punėn time, kam besuar se trajtoj thjesht njė ēėshtje gjuhėsore dhe etnografike, gjithashtu mė duket se kam prekur edhe njė ēėshtje tė qenėsishme, madje drithėruese, njė ēėshtje kombėsie. Dhe ēfarė kombėsie! Kombėsia mė e vjetėr e kontinentit tonė, sė bashku me atė tė Baskėve”. Benloew flet pwr kombin shqiptar.
“Greqia pėrpara grekėve” ėshtė njė studim linguistik dhe etnografik i shkruar pėrpara njė shekulli. Autorė tė shumtė tė huaj e kanė trajtuar ēėshtjen pellazge dhe shqiptare dhe njėkohėsisht kanė komunikuar midis tyre, por edhe me intelektualėt shqiptarė tė kohės, kudo qė ata ndodheshin nėpėr botė si andej edhe kėtej Adriatikut.
Benloew shkruan: “prej shumė vitesh kam besuar se nė njė numėr emrash gjeografikė dhe historikė apo parahistorikė tė Greqisė sė lashtė, kam hasur tregues tė njė popullsie zanafillore mė tė hershme se Helenėt. Njė ditė, ndėrsa shihja fjalorin e shqipes tė Xylanderit hamendėsimet e mia, sipas mendimit tim, arritėn njė farė shkalle gjase, pėr tė mos thėnė edhe mė shumė. Gjuha shqipe dukej se i jepte kuptim disa emrave tė pėrveēėm, tė cilėt nėpėrmjet rrugėsh tė tjera ishin tė pashpjegueshėm, tė tillė si Male, Pilos, Andani, Olimpi”. Sipas tij pista qė mendonte se kishte zbuluar, kishte qenė ndjekur edhe nga tė tjerė dhe se njė ndihmė tė madhe i dha Dora d`Istria, duke e njoftuar pėr punimet e bashkatdhetarėve tė saj, me vendbanim nė Itali, tė shoqėrurar me kėshillat, tė dhėnat, botimet filologjike dhe historike si dhe broshurat e tė gjitha llojeve. Gjithashtu arriti tė njihej edhe me gramatologjinė shqipe tė Demetrio Camardas, tė gramatikės sė De Radės dhe tė shkrimeve tė Vincenzo Dorsa.
Mendimi i autorit ėshtė se tashmė kishte ardhur momenti pėr tė sakatosurit e historisė, pėr tė harruarit e familjes sė madhe europiane, pėr t‘i bėrė tė ditura ankesat e tyre, pėr tė vlerėsuar meritat e tyre nė interes dhe madje pėr mirėnjohje nga popujt e qytetėruar, se duhej admiruar forca e gjakut tė fisit qė triumfon edhe mbi urrejtjet fetare dhe jep mėsime tolerance pėr tė gjithė anėtarėt e tė njėjtės racė.
Idenė qendrore tė kėtij libri apo boshtin i tij, autori e paraqit qartė dhe me prova nėpėrmjet thėnies: “Sot ka dalė sheshit se nė njė epokė qė nuk mbahet mend, Greqia nuk ka qenė e banuar nga grekėt; kur kėta tė fundit depėrtuan nė vendin, tė cilin ata duhej ta paraqisnin me emrin e tyre, ky vend nuk ka qenė shkretinė. Nė tokėn e Greqisė ka gjurmė tė shumta tė njė qytetėrimi mė tė hershėm nė kohė sesa qytetėrimi i grekėve. Stralli, veglat dhe sėpatat e njė formė krejt zanafillore, tė cilat gjenden aty me shumicė e provojnė kėtė, ndėrkohė qė Grekėt nuk kanė pasur asnjė kujtim tė zanafillės sė tyre dhe se nė periudhėn mė tė bukur tė historisė sė tyre ata nuk ngurruan qė ta shpallin veten autoktonė.
Autori shprehet se grekėt ishin tė tretėt nė rradhė, tė mbėrritėn nė kėtė tokė dhe se emrat e vendeve, maleve, lumenjve, personazheve legjendarė, tė cilėt nuk shpjegohen nėpėrmjet mitologjisė greke dhe qė duket se bėjnė pjesė nė fjalorin e njė idiome tė huaj. Shumė nga kėto qytete u pėrkisnin Pellazgėve, Lelegėve, Kaukonėve dhe Dardanėve. Deri mė sot njė gjuhė e vetme duket se arrin tė na i bėjė tė kuptueshėm emrat e kėtyre viseve: kjo ėshtė gjuha shqipe. Prandaj autori i veprės ėshtė i prirur tė mbėshtesė tezėn se shqiptarėt e ditėve tė sotme janė pasardhėsit e popullsive, tė cilat pėrpara mbėrritjes sė grekėve, zinin viset qė shtrihen nga deti Adriatik deri nė Halis.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.lushnja.com
 
Louis Benloew: Shqiptarėt, kombi mė i vjetėr i kontinentit
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Rrahje mes shqiptarėve e serbėve nė palestrėn e Mitrovicės
» Xhorxh Gordon Bajroni, Poeti qė u kėndoi shqiptarėve dhe Shqipėrisė
» Kush ėshtė vajza tė cilėn nė 19:30 e presin nė "randez-vous" mbi tre milionė shqiptarė!
» Sylejman Aliu:Pėrse Dik Marti nuk pėrmend krimet serbe mbi shqiptarėt?
» Hilmi Saraēi: Si u pushkatuan 21 shqiptarė nga forcat partizane komuniste...

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: ē'eshtja kombetare :: Historia shqiptare-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Free blog