LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Njė shpresė e re pėr tė lėnė duhanin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
NIKO
Administrator
Administrator
avatar

Numri i postimeve : 904
Join date : 30/04/2008
Age : 30
Location : Genova

MesazhTitulli: Njė shpresė e re pėr tė lėnė duhanin   Mon Feb 16, 2009 2:30 am

Megjithatė, pėr tė ndihmuar miliona njerėz tė varur nga nikotina, pa i dashur tė dalin nga restorantet apo zyrat nė netėt e ftohta tė dimrit, specialistėt e shėndetit po mundohen gjithmonė e mė shumė tė ofrojnė njė kompromis tė ri: atė tė provuarit tė snusit. I zbuluar rreth viteve 1463 nė Suedi, snusi ėshtė njė lloj duhani qė vendoset poshtė buzės sė sipėrme, duke u bėrė kėshtu njė mėnyrė pėr tė marrė nikotinėn pėrmes gojės. Snus ėshtė i ndaluar pothuajse nė tė gjitha shtetet e Bashkimit Evropian, pėrveē Suedisė- e cila ka edhe pėrqindjen mė tė vogėl tė tė prekurve nga kanceri dhe numrin mė tė ulėt tė duhanpirėsve nė Evropė. Por kėto ligje ndoshta nuk mund tė jenė nė fuqi edhe pėr shumė kohė. Rregullat qė ndalonin ndoshta shumė shpejt nuk do tė ekzistojnė mė, pasi ekspertėt e shėndetit kanė treguar se ai mund tė jetė alternativa mė pak e dėmshme pėr tė gjithė duhanpirėsit "fanatikė". Javėn e kaluar, nė njė raport tė "The Royal College of Physicians" pėr mėnyrat se si marrja e nikotinės pėrmes gojės, mund t‘i ndihmojė duhanpirėsit e thekur tė heqin dorė prej tij, snus u vlerėsua si njė "ndihmės" i rėndėsishėm. "Ėshtė e vėrtetė se snus ėshtė mė i sigurt se duhani", tregon profesor John Britton, specialist nė Universitetin e Notingamit dhe kryetar i "Tobacco Advisory Group" qė u mor me hartimin e kėtij raporti. Nėse ju tashmė jeni njė duhanpirės i rregullt, atėherė ju pa asnjė problem mund tė provoni kėtė lloj duhani qė ėshtė njėkohėsisht edhe mė pak i dėmshėm pėr ju", tregon ai. Por pyetja mė e rėndėsishme tė cilės do tė donim tė gjithė t‘u pėrgjigjeshim ėshtė se me ēfarė ngjason mė tepėr snusi. Nė tė vėrtetė, ai ėshtė krejtėsisht ndryshe nga zėvendėsuesit artificialė tė nikotinės qė ofrojnė mjekėt nėpėr qendrat e ndryshme tė trajnimit dhe ndryshe nga ēamēakėzėt, snusi ka njė shije tė ngjashme me cigaret. Pėr mė tepėr, ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se mbajtja e tij nė gojė pėr rreth 20-40 minuta i "sjell" organizmit njė sasi nikotine tė krahasueshme me cigaret qė do tė piheshin brenda kėsaj kohe. Pėr mė tepėr, snus ėshtė njė mėnyrė e mirė qė nuk ju bėn tė dilni jashtė restoranteve apo pabeve netėve tė ftohta tė dimrit, pėr shkak tė ligjeve tė forta antiduhan. Suedezėt ishin tė parėt qė e "futėn" nė gojė kėtė lloj duhani nė shekullin e 18-tė.
Ai ėshtė kaq shumė pjesė e kėsaj kulture, saqė qeveria suedeze hyri nė negociata pėr tė lejuar pėrdorimin e tij kur iu bashkua Bashkimit Evropian (pasi konsumi i tij ndalohej rreptėsisht nė vendet e BE). Pėr shkak tė rregullave strikte tė pėrdorimit tė duhanit tė hyra njė fuqi nė vitin 2005, nė Suedi shiten mė pak paketa se nė ēdo vend tjetėr, ndėrsa snusi renditet nė vend tė parė. Sot, nė Suedi ėshtė vlerėsuar se janė rreth 800.000 meshkuj dhe 200.000 femra pėrdorues tė rregullt tė tij nė njė popullsi prej nėntė milionė banorėsh. Prodhuesi mė i madh i snusit, nė vend "Swedish match", tregon se pas ligjeve pėr duhanin, mė tepėr se gjysmė milion duhanpirės lanė mėnjanė paketat pėr t‘iu drejtuar kėtyre bustinave tė vogla tė duhanit. Njė kuti e vogėl kushton rreth 2 euro mė pak sesa njė paketė cigaresh e zakonshme. Por, meqenėse kultura suedeze ėshtė kryesisht mashkullore, snus ėshtė mė pak i pėrdorshėm nga gratė pėr mėnyrėn e ēuditshme me tė cilėn ajo e "fryn" buzėn e sipėrme. Nė kėrkim tė tregut, ndėrmarrje si "Swedish match" kanė filluar tė futin kuti tė vogla duhani edhe me shije trėndafili dhe boronicė tė kuqe. Pavarėsisht se nė Suedi ka masa tė rrepta qė kontrollojnė pėrdorimin e duhanit nė vend, doktor Britton dhe specialistė tė tjerė besojnė se numri i ulėt i duhanpirėsve nė kėtė vend -veēanėrisht meshkuj- i atribuohet konsumit tė snusit. "Numri i duhanpirėsve meshkuj ėshtė mė i ulėt nė Evropė dhe nuk ka asnjė dyshim se snus ka dhėnė njė ndihmesė tė madhe", thotė Bitton. Megjithatė, nėpėr kutitė lexohet gjithmonė se ai ėshtė njė produkt i dėmshėm pėr shėndetin. Snus pėrfshin rreth 30 lloje produktesh duhani, tė cilat mund tė vendosen poshtė buzės sė sipėrme apo mund tė thithen. Mė tė rrezikshmit pėrmbajnė njė grup kimikatesh tė quajtura nitrosamines dhe disa prodhime duhani pa tym kanė nivele tė larta tė kėtyre substancave mė shumė sesa cigaret. Por "mbrojtėsit" e snusit thonė se aktualisht po pėrdoren procese qė ulin nivelin e kėtyre substancave nė produktin pėrfundimtar. Aktualisht, edhe pse ėshtė mė i pėrdoruri nė vend, shumė suedezė nuk janė tė informuar se snus ėshtė mė pak i dėmshėm se duhani. "Ka njė diferencė tė madhe nė rreziqet e shėndetit mes snusit dhe cigareve, por shumica e njerėzve nuk e dinė kėtė", tregon doktor Lars E Rutqvist, zėvendėspresidenti i kėrkimeve shkencore nė "Swedish Match". Po ashtu, ai shton se konsumi i madh i tij nė Suedi erdhi sidomos pas ligjeve tė ashpra qė e ndalonin atė. Por lajmet e mira vijnė edhe nga qendra kėrkimore pėr kanceret ku thuhet se snusi suedez ėshtė mė pak i dėmshėm se duhani dhe llojet e tjera qė pėrdoren pėr ta zėvendėsuar atė. "Ėshtė e mundur se ai mund t‘i ndihmojė duhanpirėsit fanatikė, por ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se si tė gjitha produktet e duhanit edhe snus nuk ėshtė tėrėsisht pa rreziqe pėr shėndetin", thotė Jean King, drejtor nė "Cancer Research".

Megjithatė, kohėt e fundit nė revistėn "The Lancet" u botuan dy studime dhe njė editorial qė pėrqendrohej nė konsumin e madh tė kėtij lloj duhani, sidomos nė Suedi dhe Norvegji. Studimi i parė u bazua nė pėrqindjen e disa lloj sėmundjeve kanceroze te punėtorėt e ndėrtimi suedez, tė ndjekur pėr 20 vjet, ndėrsa tjetri ka vlerėsuar efektet qė do tė kishte futja e kėtij produkti nė Australi. Nė fillim rezultatet suedeze: snus nuk ka efekte kancerogjene nė rrugėt e frymėmarrjes dhe mbi mushkėritė nė veēanti dhe as mbi mukozėn e gojės dhe pėrcakton sėmundjet e tjera respiratore qė prekin duhanpirėsit si bronshiti kronik. Me pak fjalė, duket sikur nuk ka efekte negative mbi shėndetin, pėrveēse u dhuron kėnaqėsi konsumatorėve. Ndėrkaq, studimi suedez ka treguar se nė krahasim me joduhanpirėsit, konsumatorėt e snusit paraqisnin dyfishin e rrezikut pėr tumorin e pankreasit. Rreziku ėshtė vėrtet i madh, por ėshtė mė mirė tė shihet nė terma absolute. Kėshtu, mes duhanpirėsve suedezė pėrqindja e tumorit tė pankreasit ishte 13 raste pėr 100 persona nė vit, ndėrsa mes konsumatorėve tė snusit ishte 8.8, mes atyre qė nuk kishin pirė kurrė duhan kjo pėrqindje zbriste nė 3.9, por rreziku i kancerit nė pankreas dyfishohej, rezultonte nė 40 raste tė sėmundjeve nė 125.000 pėrdorues tė snusit. Ndėrkaq, autorėt e studimit australian shprehen se nėse snus do tė zėvendėsonte cigaren, duhet qė tė ketė patjetėr efekte pozitive mbi shėndetin e njerėzve. Sipas tyre, asnjė studim i mirėfilltė nuk e ka provuar kėtė, ndaj ato nuk mund tė quhen tė "shėndetshme". Pėrdorimi i madh i tij nė Suedi ėshtė thjesht i lidhur me traditėn. "Ėshtė mė e rrezikshme se pėrdorimi i zėvendėsuesve tė nikotinės qė kėshillojnė mjekėt, por nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me rreziqet e duhanpirjes", thotė Britton, i cili shton se kėrkimet tė tjera afatgjata mbi efektin e tij nė shėndet do tė ishin shumė tė dobishme. Tė tjerat janė vetėm kėshilla. "Nuk ka evidentime shkencore se duhanpirėsit mund ta zėvendėsojnė shumė mirė atė me snusin dhe pastaj tė vazhdojnė tė pėrdorin atė gjithė kohės", ka treguar drejtori i "American Cancer Society", pėr "The New York Time" javėn e kaluar. Nė Amerikė, Philip Morris, njė nga gjigantėt e industrisė sė duhanit ka filluar testet e tregut pėr snusin. Javėn e shkuar, "British American Tobacco", e cila mbulon rreth dhjetė pėr qind tė shitjeve tė snusit nėpėr marketet suedeze, u pėrpoq tė hartonte rregulla tė reja pėr legalizimin e tij. Nė fakt, snusi ėshtė ndaluar qysh prej vitit 1992, duke parė se kompanitė e duhanit pa tym u drejtoheshin kryesisht fėmijėve dhe adoleshentėve. Por kėtu qėndron njė problem i vogėl, nėse kompanitė e duhanit lejoheshin tė shisnin suns nė Angli, kjo nuk mund t‘i kėnaqė ata, pasi mund t‘i ēojė konsumatorėt e tyre tė heqin dorė. "Puna e tyre ėshtė qė tė shesin sa mė shumė duhan qė tė jetė e mundur, nė kėtė mėnyrė ata mund t‘u shmangen shumė rregullave pėr duhanin", thekson dr. Britton. Ai kėrkon njė sistem rregullator strikt pėr tė monitoruar tregtimin e kėtyre produkteve. Por si nė vendin e tij tė origjinės, jo tė gjithė pėrdoruesit e snusit mund t‘u gėzohen tė gjitha privilegjeve tė tij. Qėkur Suedia lejoi pėrdoruesit tė "merrnin" nikotinėn e tyre nė avionė, nė kinema apo nė ushqimin e fėmijės me gji, snusi mund tė krijojė mė shumė varėsi se duhani. "Nuk ėshtė i shėndetshėm, kjo nuk ėshtė e vėrtetė", insiston Karl Tesdordorpf, 36 vjeē nga Stokholmi, i cili hoqi dorė nga pėrdorimi i snusit tre vjet mė parė pas 13 vjetėsh pėrdorim. "Nuk kam pirė kurrė cigare dhe kam nisur tė pi snus qėkur isha 20 vjeē. E kam pėrdorur atė thuajse ēdo ditė, madje ishte gjėja e parė qė bėja ēdo mėngjes. Kam edhe miq tė mi qė flenė me tė nė buzė. Kur konsumoni snus nuk dihatat tė nxihen, ndėrsa ushqimi nuk tė shijon. Por ajo qė mė detyroi tė hiqja dorė ishte problemi im me shėndetin. Sunset kanė shumė nikotinė, ėshtė shumė e vėshtirė tė heqėsh dorė. Kam shumė miq qė e pėrdorin dhe jo shumė prej tyre janė tė zotėt tė heqin dorė. Si mundet qė njė kompani tė fitojė lek pa u interesuar pėr shėndetin e njerėzve".

Rregullat e duhanit nė botė
* Nė Kaliforni, javėn e shkuar nė kuadrin e ligjeve antiduhan u vendos qė konsumi i tij tė mos lejohet edhe nė apartamentet private. Nė Kalabasas, qytet nė veri tė Kalifornisė, duhanpirja ėshtė e ndaluar nė vende publike, ndėrsa ligji qė ndalon pėrdorimin e tij nėpėr banesat private do tė hyjė nė fuqi nė nėntor. Mė shumė se 50 pėr qind e shteteve nė Amerikė kanė tė njėjtat ligje mbi duhanin.

* Qė nga 1 tetori ėshtė ndaluar pirja e duhanit nė tė gjitha taksitė nė Pekin pėr shkak tė Lojėrave Olimpike tė vitit 2008. Ky ligj ka hyrė tashmė nėpėr spitale, shkolla, restorante, zyra qeveritare dhe organizata private. I gjithė qėllimi i kėsaj ėshtė qė pėr herė tė parė tė kemi "Lojėra Olimpike pa duhan" ndaj nė kryeqytetin kinez nuk do tė ketė duhan nė shitje nė asnjė hotel apo vend akomodimi apo mjedise stėrvitore.

*Nė shkurt, rreth 175.000 policė u ngarkuan posaēėrisht nė Francė pėr tė mbikėqyrur ligjin antiduhan, nė fuqi prej vitit 1991, por qė nuk zbatoheshin
*Nė total, mė shumė se 140 shtete kanė firmosur njė traktat ndėrkombėtar pėr kontrollin e duhanit nė vitin 2005, megjithėse nė shumė prej tyre akoma nuk janė futur kėto ligje. Duhanpirja nė shkollė ėshtė akoma e lejueshme nė Belgjikė, por kjo deri nė shtator tė vitit 2008.
"No smoking"

* Pėrtypja ėshtė njė nga mėnyrat mė tė vjetra dhe mė tė shpejta qė praktikohej duke "gėlltitur" gjethet e duhanit dhe pėrdorej nga vendasit si Amerikėn Veriore ashtu edhe nė atė Jugore. Akoma edhe sot, kjo mėnyrė ėshtė shumė e pėrhapur nė pjesė tė ndryshme tė Amerikės. Po ashtu, ėshtė shumė e pėrhapur pėrmes atletėve.
Kohėt e fundit, koncepti pėr zėvendėsimin e nikotinės ka rifutur paketat pa tym si njė mėnyrė pėr tė ndihmuar duhanpirėsit qė tė shkėputen nga varėsia e tyre ndaj nikotinės. Ēamēakėzi me nikotinė u krijua qysh nė vitin 1970
A ka ndonjė cigare tė sigurt?

Do tė ishte fitimprurėse nėse tė paktėn do tė thuhej se njė cigare "mė pak e dėmshme" do tė ekzistonte. Konsultuesit e industrive tė duhanit paralajmėruan se meqė kancerogjenet prodhoheshin lehtė nga djegia e duhanit, njė cigare komplet e sigurt nuk do tė ishte e pamundur. Duhanpirėsit mund tė zgjedhin cigaren me pėrmbajtjen e katranit dhe nikotinės. Por ē‘mund tė themi pėr njė cigare qė ne nuk mund ta pimė? Kompanitė e cigareve u eklipsuan nga kjo gjė.
Kjo ishte cigarja e teknologjisė sė lartė qė ishte dizajnuar qė tė nxehte cigaren, por jo ta digjte atė. Ajo lėshonte avujt e nikotinės, tė cilėt thitheshin nė gojė me anė tė njė filtri. E meta ishte te filtri i saj. Ai ishte i ndotur me fibra qelqi, gjė e cila nėse thithej, do tė shkaktonte njė problem serioz nė shėndetin e duhanpirėsve.
Filtrat mund tė ulnin lėndėt toksike, por ishin pėrsėri shumė tė rrezikshme pėr shėndetin. Cigaret me prejardhje bimore mund tė jenė njė zgjidhje e problemit tė duhanit.
Megjithatė, cigare tė kėtij lloji nuk janė tė rekomanduara pėr ata qė dėshirojnė tė lėnė zakonin e pirjes sė duhanit. Tymi i kėtyre cigareve pėrsėri pėrmban katran dhe monoksid karboni.
Produkte tė tjera tė duhanit

Shumė njerėz, tė cilėt pėrdorin duhan pa tym, besojnė se ėshtė njė alternativė mė e sigurt cigareje. Nuk ėshtė e ēuditshme kur dikush dėgjon se pirja e duhanit shkakton kancer nė mushkri dhe probleme tė tjera. E vėrteta ėshtė se cigaret pa tym janė pėrgjegjėse pėr shumė tipa tė tjerė kanceresh dhe problemesh tė shėndetit. Pėrderisa duhani pėrmban kimikate dhe kancerogjene edhe pa u djegur, ai mund tė shkaktojė kancere tė gojės, gjuhės, buzėve dhe laringut. Nėse duhani thithet, ai mund tė shkaktojė kancer nė hundė.
Problemet me mishrat e dhėmbėve dhe kariesi i dhėmbėve janė probleme tė pėrbashkėta pėr pėrdoruesit e duhanit pa tym. Pėrtypja dhe tė marrit erė e duhanit ēon mė shumė nikotinė nė trup sesa tymosja. Kėshtu qė ai bėhet mė adiktiv. Puroja ėshtė njė cigare e mbėshtjellė me fletė duhani. Ajo ka shije dhe erė tė ndryshme nga cigaret e zakonshme, sepse duhani qė pėrbėn atė ėshtė i vjetėr dhe i fermentuar dhe ėshtė pa filtėr. Ajo mund tė zgjasė pėr disa orė pėr t‘u konsumuar dhe njė cigare nė ditė mund tė jetė e mjaftueshme pėr tė rritur rrezikun e kancerit. Ashtu si cigaret, pipat janė bėrė njė simbol sofistikimi, por ato mbartin tė njėjtin rrezik si cigaret e zakonshme.
Marre nga : Gazeta Shqip
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.lushnja.com
 
Njė shpresė e re pėr tė lėnė duhanin
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Lajme te portalit-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Create your own blog