LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Ledi
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 120
Join date : 31/08/2008
Age : 34
Location : Athens

MesazhTitulli: Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut   Wed Feb 04, 2009 12:25 am






Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga Akademia e
Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė mendohet
t'i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma latine.
Dy profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė
pjesė e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe
e gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe.




Janė pėrsėri ata, austriakėt, tė dashuruarit e pėrjetshėm me
shqipen, qė kėtė radhė na befasojnė me njė tjetėr zbulim. Bėhet fjalė
pėr njė dokument qė mund tė hedhė dritė pėr shkrimin mė tė hershėm tė
gjuhės shqipe. Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga
Akademia e Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė
mendohet t'i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma
latine. Studimi ka si qėllim zbulimin e ndikimit tė gjuhės
shqipe nė tė gjithė gjuhėt e rajonit, por edhe nė gjuhėt e vdekura. Dy
profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė pjesė
e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe e
gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe.
Fakti se njė pjesė e foljeve kryesore tė shqipes gjenden nė kėto gjuhė,
e vėrteton mė sė miri kėtė gjė. Dy profesorėt kanė paraqitur fletėn e
njė libri tė Biblės qė dokumenton gjuhėn shqipe tė shkruar nė fillim tė
shekullit tė XVI. Nėse do tė vėrtetohet origjinaliteti i kėtij
dokumenti, atėherė kemi tė bėjmė me njė libėr mė tė hershėm se
"Meshari" i cili daton nė mes tė shekullit tė XVI.

Zbulimi

Nuk dihet nėse kemi tė bėjmė me njė zbulim tė mirėfilltė shkencor apo
jo. Dokumenti qė publikohet nė web-in zyrtar tė Akademisė sė Shkencave
tė Austrisė pretendon se bėhet fjalė pėr shqipe tė shkruar rreth
shekullit XIV. Pėrcaktimi mė i saktė i datės do tė shėrbente pėr tė
vėrtetuar nėse "Meshari" i Gjon Buzukut ėshtė i pari libėr i shkuar nė
shqip apo mė nė fund gjuhėsia ka arritur tė gjejė dokumente tė tjerė qė
e vėrtetojnė kėtė gjė. Nė foto jepet fleta e njė libri fetar, i shkruar
nė italisht dhe nė shqip.
"Scala I. Ligierata VI. Si e krijoi
3ot$ne Adamne et Evene. Tė paretė tanė print", qė kuptohet. "Ligjėrta e
VI. Si e krijoi Zoti Adamin dhe Evėn, prindėrit tanė tė parė".

Nė gjurmėt e Joklit

Dy profesorėt austriakė kanė pėrdorur materialet dhe dokumentet e
themeluesit tė shkencės sė Albanologjisė, Norber Jokl. Jokl ka lindur
nė 25 shkurt 1887 dhe ėshtė vrarė nga nazistėt nė maj 1942. Edhe pse me
njė formim juridik, Jokl iu pėrkushtua gjuhėsisė dhe kryesisht studioi
gjuhėt indo-evropiane, gjuhėt sllave dhe gjuhėt romane. Njė vėmendje tė
veēantė i ka kushtuar gjuhės shqipe. Nė moshėn 30-vjeēare mėsoi gjuhėn
shqipe. Ėshtė autor i librave "Studime mbi etimologjinė dhe
fjalėformimin e shqipes" dhe "Kėrkime gjuhėsore - kulturore historike
nga fusha e shqipes".

Dokumentet e hershme tė shqipes

Deri mė sot tre cilėsohen si dokumentet mė tė hershme tė shqipes. Edhe
pse gjithė gjuhėtarėt pranojnė se shqipja duhet tė jetė shkruar shumė
kohė mė parė, dokumenti i parė qė e dėshmon kėtė ėshtė "Formula e
pagėzimit", e shkruar nga kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė
njė vizite nė dioqezėn e Matit nė 8 nėntor 1462. Dokumenti i dytė ėshtė
fjalori i Von Harfit, i vitit 1497. Dokumenti qė pėrmban njė numėr
fjalėsh dhe shprehjesh qė i duheshin udhėtarit gjerman gjatė kalimit tė
tij nė Shqipėri nė Durrės dhe nė Ulqin. Tė sė njėjtės rėndėsi,
gjuhėtarėt rendisin dhe "Perikopeja e Ungjillit tė Pashkės". Njė
dokument i shkruar nė greqisht, qė mendohet se i pėrket shekullit XV
ose fillimit tė shekullit XVI. Ky dokument pėrbėhet nga 2 pjesė tė
vogla Bible nė gjuhėn shqipe, qė u gjetėn nė njė dorėshkrim greqisht tė
shekullit XIV. Por si dokumenti mė i rėndėsishėm deri mė sot mbahet
"Meshari" i Gjon Buzukut, i pari libėr nė gjuhėn shqipe. "Meshari" i
pėrket vitit 1555. Por tė gjithė studiuesit janė tė njė mendimi kur
flasin pėr dokumentet mė tė hershme. Kėtė e dėshmon dhe Arqipeshkvi
francez i Tivarit me emrin Brokard, qė ka udhėtuar nė Shqipėri. Nė njė
relacion latinisht tė vitit 1332, ai shkruan: "Sado qė shqiptarėt kanė
njė gjuhė fare tė ndryshme nga gjuha latine, prapė ata kanė nė pėrdorim
edhe nė tėrė librat e tyre shkronjėn latine". Njė gjė mund tė thuhet me
siguri: Nėse dokumentet shqipe ekzistojnė, zbulimin e tyre mbetet ta
presim gjithmonė nga tė huajt. Formula e Pagėzimit 1462
Dokumenti i parė i vėrtetuar i shqipes i pėrket datės 8 nėntor 1462.
Ėshtė shkruar nga Kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė njė
vizite nė dioqezėn e Matit. Duke parė mangėsitė nė ushtrimin e fesė,
Pal Ėngjelli lėshon njė qarkore latinisht, ku lejon qė nė kohė lufte
fėmijėt tė pagėzoheshin nė shqip. Formula ėshtė: "Un tė pagėzonj
pr'emen't Atit e t'birit e t'shpirtit shenjt" shqip . Fjalori i Arnold Fon Harfit (1497)
Janė 26 fjalė shqip, 8 shprehje dhe numrat nga 1 deri 10 dhe 100 e
1000. Fjalori modest i udhėtarit Arnold Fon Harfit ka njė rėndėsi tė
madhe pėr gjuhėn shqipe, duke qenė ėshtė i pari dokument i shprehjeve
dhe numrave. Fjalori ėshtė zbuluar nė vitin 1860, Fon Harvi udhėtoi nė
Durrės dhe nė Ulqin. "Meshari" i Buzukut 1555
Ėshtė i pari libėr i gjuhės shqipe qė ėshtė gjendur deri mė sot.
"Meshari" pėrbėhej nga 110 fletė ose 220 faqe. Origjinali i librit qė
ka arritur tė gjendet pėrbėhet nga 94 fletė. Libri ėshtė kishtar dhe
ėshtė shkruar nė gjuhėn latine, ka 154 000 fjalė. Ėshtė nė dialekt
verior dhe origjinali gjendet nė Arkivat e Vatikanit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
NEO
Antar i ri
Antar i ri
avatar

Numri i postimeve : 5
Join date : 20/07/2009
Age : 28

MesazhTitulli: Re: Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut   Mon Jul 20, 2009 6:45 pm

Nuk e besoj se kjo gje mund te jete e vertete por edhe nese eshte duhet te na vjen mire per shkak se historia dhe kultura e gjuhes shqipe na ben te mburremi dhe ishalla osht qeshtu qysh je ka thush ti nejse ......
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Kėngė dhe shkrime pėr Nėnė Terezėn
» Muharrem Sfarqa: Njė libėr i ri pėr Kosovėn nė gjuhėn Gjermane
» LUIGJ GURAKUQI
» Rozi Theohari: Rihapet Shkolla Shqipe e Lynn-it, Mass
» Miradije Gashi:Ecuria e njė ore mėsimore nė diasporė

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: ē'eshtja kombetare :: Gjuha shqipe-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Create a free blog