LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Shqiponja dykrenore nė strukturat e trashėguara shpirtėrore e materiale tė popullit tonė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
NIKO
Administrator
Administrator
avatar

Numri i postimeve : 904
Join date : 30/04/2008
Age : 30
Location : Genova

MesazhTitulli: Shqiponja dykrenore nė strukturat e trashėguara shpirtėrore e materiale tė popullit tonė   Wed Nov 12, 2008 5:57 pm

Shqiponja dykrenore nė strukturat e trashėguara shpirtėrore e materiale tė popullit tonė
Shqiponja, e njohur si simbol i lirisė dhe i trimėrisė, e vėshtruar nė etnokulturėn shqiptare ndėr shekuj, do parė dhe do mbėshtetur nė shtyllat kryesore mbi tė cilat mund tė shtrohet ēėshtja, ku mbizotėrojnė kulti i sė kaluarės dhe kulti i trashėgimisė.
Prof. Dr. Zymer Neziri

Instituti Albanologjik i Prishtinės

Autori Jaho Brahaj, i pranishėm qė disa dekada nė studimet shqiptare nė fushėn e gjurmimeve tė heraldikės shqiptare dhe tė etnokulturės, nė gazeta, nė revista dhe nė tubime shkencore kombėtare e ndėrkombėtare, ėshtė autor i pesė veprave monografike. Ai ėshtė i njohur edhe pėr pėrkushtimin e tij tė madh pėr trashėgiminė e mbetur dorėshkrim tė Shtjefėn Gjeēovit. Ka botuar katėr vėllime tė Kollosit tė traditės. Pėr pėrkushtimin e tij nė fushėn e dijes dhe pėr rezultatet e mbėrritura ėshtė fitues i ēmimit tė dhėnė nga Akademia e Shkencave dhe Ministria e Kulturės (1997).

Shqiponja dykrenore ilire me lashtėsi, qė nga 6 shekuj para epokės sė re e deri mė sot

Shqiponja, e njohur si simbol i lirisė dhe i trimėrisė, e vėshtruar nė etnokulturėn shqiptare ndėr shekuj, do parė dhe do mbėshtetur nė shtyllat kryesore mbi tė cilat mund tė shtrohet ēėshtja, ku mbizotėrojnė kulti i sė kaluarės dhe kulti i trashėgimisė. Autori Jaho Brahaj e ka parasysh se kėto dy kulte janė tė pranishme gjatė gjithė shekujve nė traditėn tonė etnokulturore, kurse shqiponja aty zė njė vend tė rėndėsishėm. Edhe nė parathėnie e studimit, Bardhosh Gaēe, vlerėson se kjo monografi ėshtė e para e kėtij lloji, e mbėshtetur kryesisht nė strukturat shpirtėrore e materiale, tė trashėguara, dhe se pėr herė tė parė tregohet zanafilla e traditės mijėravjeēare e shqiponjės. Nėse mund tė konstatojmė se kėto rezultate janė tė pamohueshme, megjithatė nuk bėn pa u pėrmendur edhe njė e dhėnė me interes pėr kėtė monografi: ēka ndodhi me shqiponjėn nėpėr shekuj, sidomos nė periudhėn nga viti 1444 e deri mė sot, si mbijetoi dhe pse nuk u harrua? Kjo ishte edhe pikė nismėtare e hulumtimit tė autorit.

Studiuesi Jaho Brahaj, autori i monografisė Flamuri i kombit shqiptar. Origjina, lashtėsia, me guxim ka punuar nė kronologjinė e jetės sė shqiponjės, si kult dhe hyjni te parailirėt dhe ilirėt, pėr tė cilėt thotė, se ka shumė pak tė dhėna tė shkruara historike, dhe pohon, se ėshtė mbėshtetur sidomos nė traditėn gojore, etnologjinė, ornamentikėn dhe arkeologjinė. Pėr lexuesit tanė janė tėrheqėse dhe interesante tė dhėnat pėr shqiponjėn dykrenare nga shek. XII para epokės sė re, e dėshmuar nė periudhėn e Perandorisė Hitite, (nė territorin e Turqisė sė sotme), po njėkohėsisht ose pak mė vonė edhe nė Mesopotaminė e lashtė, nė territorin e Iranit tė sotėm. Shqiponja dykrenare, gjashtė shekuj mė vonė, e dėshmuar edhe nė Iliri, paraqet njė fakt tė rėndėsishėm historik. Shqiponja me dy krerė, nga shek. VI para epokės sė re, nė Iliri, ka vazhdimėsi tė pandėrprerė te shqiptarėt e sotėm. «Shqiponja dykrenore nuk u ruajt dhe nuk u trashėgua nga hititėt nė vazhdimėsi, as te iranianėt. Ajo u ruajt qė nga shekujt e mijėvjeēarit tė parė para e. sė re vetėm nė truallin ballkanik nga Arbėrit dhe nga Bizanti. Ajo, si simbol, u pėrhap me shpejtėsi nė mbarė Europėn» (f. 10), shpjegon autori i kėsaj monografie.




Veēohet edhe mendimi pėr shqiponjėn, qė shkon drejt qiellit, pėr ta drejtuar diellin, por edhe pėr tė ndriēuar botėn e pėrtejme, e cila nė objekte kulti e nė artin popullor, te shqiptarėt, ėshtė e pranishme para se tė pėrdorej nė flamurin e tyre, sipas agumenteve tė autorit (f. 9). Shqiponja si kult ilir-shqiptar me koka tė kundėrta ėshtė simbolizim i diellit nė dy lėvizjet e tij.

J. Brahaj ka shfrytėzuar mirė edhe pėrrallėn shqiptare Tri jetėt, ku vihet nė spikamė edhe roli i shqiponjės si hyjni dhe si kult. Edhe Vallja e shqiponjės nė Pukė, qė vdes dhe ringjallet nė valle, e luhej kur hapeshin varre simbolike (kushtimore), sipas studiuesit Ramadan Sokoli, ėshtė pjesė e vazhdimėsisė sė jetės sė kėtij shpendi simbol ndėr shqiptarė, si dhe riti i bukės sė re, zbukurimi i saj, nė shenjė tė gjallėrimit tė natyrės, qė i kėndohet edhe nė Ciklin e Kreshnikėve.

Nė kėtė monografi autori jep tė dhėna pėr simbolin e shqiponjės me dy krerė nė Bizant, te rusėt, te austriakėt, te serbėt etj., kurse tek shqiptarėt ėshtė mė i vjetri flamur nė Evropė me shqipe dykrenore, nė vijimėsi tė pandėrprerė pėr pesė shekuj. «Shqiponja dykrenare nė stema dhe nė flamuj mesjetarė tek shqiptarėt ėshtė bashkėkohėse me Paleologėt bizantinė, por ėshtė e sigurt se tek arbrit ėshtė shumė mė pėrpara serbėve, rusėve, Habsburgėve tė Austrisė, Perandorisė sė Shejtė Romake etj.» (f. 10).

Ky studiues ka paraqitur tė dhėna edhe pėr fisin ilir tė Japodėt, qė e kishin shqiponjėn dykrenore nė urna (varre guri ku depozitohej hiri i tė vdekurit) nga shek. VI para e. re; hajmalia tė fiseve ilire tė fillimit tė mijėvjeēarit I para e. s., me kryeshpendin me dy koka; tokėza ilire me motive tė shqiponjės me dy krerė; shqiponja nė monedha ilire; mozaiku i shek. IV nė Besianė (Podujevė); skenė me shqiponja; unazėn me shqipen me dy koka, shek. IX, Kaninė,Vlorė (f. 25-36) etj.

Nė monografinė Flamuri i kombit shqiptar. Origjina, lashtėsia, autori jep tė dhėna tė rėndėsishme dhe praninė e shqiponjės nė xhubletė, me njė kokė e me dy koka; nė djep, sepse ajo ruan derėn, shtėpinė, djepin; nė brez, nė sixhade, xhupetė, xhybe, xhoke, pėshtjellak etj. (f. 35-57). Kjo vepėr ka tė dhėna me interes edhe pėr shqiponjėn dykrenare nė emblema: emblema e Derės shqiptare Gropa e Ohrit shek. XIII, emblema e L. Dukagjinit; emblema e Gj. Arianitit, sh. XIV; emblema e Buzezezėve, shek. XIV; shqiponja te Principata e Arbėrit, te Dera e Kastriotėve etj. Shqiponja nė objektet e kultit kristian: Sarandė, me njė kokė, shek. XIII; kryqi i zbuluar nė Butrint, fillimi mesjetės; shqiponjė me dy krerė nė Kishės sė Kalkondit, Myzeqe, drugdhendje; shqiponjė me dy krerė nė Kishėn e Shėn Kollit, Ohėr etj.; shqiponja me dy krerė nė Manastirin e Mbigurit, Dibėr; shqiponjė me dy krerė nė Kishėn e Jashanicės sė Epėrme, Kosovė (f. 40-49).

Flamuri ynė kombėtar nga viti 1444 e deri nė ditėt e sotme

Nėse sipas Mark Titrės, pėrveē karakterit etnik, funksioni etnoveēues, etnondėrgjegjesues dhe etnointegrues, shqiponja ėshtė me peshė tė veēantė nė studimet etnokulturore shqiptare, kėtė funksion do hetuar edhe te flamuri ynė, simbol i kombit, e kėtė detyrė ka bėrė pėrpjekje qė ta realizojė edhe studiuesi Jaho Brahaj nė monografinė e tij Flamuri i kombit shqiptar. Origjina, lashtėsia. I mbėshtetur nė rezultatet e derisotme, e duke i pasur parasysh sidomos autorėt tanė, qė nga Marin Barleti e deri te brezi i studiuesve tė sotėm, ai pėrsėri e vėrteton tezėn e tij pėr vazhdimėsinė e kėtij simboli kombėtar tė shqiptarėve.

Nė vijim janė me interes tė dhėnat dhe publikimi i flamurit tė Lidhjes sė Lezhės, tė vizatuar nė njė hartė tė vitit 1459, kohė kur jetonte Skenderbeu; shqiponjėn heraldike tė Kastriotėve tė shek XIV-XV nė afreskun e Kishės sė Rodonit; njė vepėr pėrkujtimore e vitit 1500 me shqiponjėn e Kastriotėve, nė Napoli, pėr peshkopin Konstandin Kastrioti (f. 82); shqiponja dykrenore e veprės sė Barletit 1508; shqiponja dykrenore nė vulėn e Pleqėsisė sė Arbrit, mė 1593; kapedanėt arbėr me flamur nė Evropė, ku do ta veēoja rastin e pėrdorimit tė flamurit nė shek. XVI nga Pal Gjini, kapedan nė shėrbim tė Venedikut; dėshmi pėr pėrdorimin e flamurit nė shek. XIX; flamuri nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit; flamuri i vitit 1899, i qėndisur nga Seid Najdeni (Hoxhė Voka); flamuri mė 1900-1908; skicė e flamurit tė arbėreshėve tė Sicilisė, mė 1910; flamuri mė 28.11.1912; sopatat e Liktorit dhe ylli mbi flamur nė vitet ‘40 etj.

Nė kėtė vepėr ka peshė edhe paraqitja kronologjike pėr pėrdorimin e flamurit nė viset shqiptare tė mbetura dhunshėm jashtė kufijve: ndalimi sekret i flamurit nė janar 1945 nga KQ i PKJ dhe i Shtabit Suprem (f. 166); pėrdorimi i tij mė 28 nėntor ‘44 dhe kremtimi i lirė nė tėrė Kosovėn; pėrdorimi i flamurit tė ndaluar mė 11 mars 1945 nė demonstratėn e Gjakovės, organizuar nga organizata NDSH-ja. Autori pohon, se kjo demonstratė shėnon edhe manifestimin e parė publik kundėrpushtues tė Jugosllavisė me simbol kombėtar (f. 167); Kosova 1947-1967, pas prishjes sė marrėdhėnieve politike me Tiranėn; ndalimi me ligj i flamurit shqiptar nė Jugosllavi dhe dėnimi me burg pėr vepėr penale, si dhe pėrdorimi i tij i fshehtė; demonstrimi me flamur kombėtar mė 6 tetori 1968 nė Prizren pėr tė drejta kombėtare etj. janė njė pasqyrė kronologjike e jetės sė lirė dhe tė ndaluar tė flamurit tonė ndėr shekuj, pėr tė cilėn mund tė shkruhet njė monografi e veēantė.

Libri, pėrveē fotografive tė shumta, qė kėtė vepėr e bėjnė tė afėrt pėr tė gjitha shtresat e lexuesve, ka njė pėrfundim dhe njė bibliografi pėr literaturėn e pėrdorur, ku, natyrisht, e ka vendin edhe njė rezyme nė njė gjuhė botėrore dhe regjistri i emrave, qė kėsaj vepre do t’ia shtonin vlerėn.
Rezultatet e deritashme tė studiuesit Jaho Brahaj dhe monografia e tij e fundit, pėr flamurin tonė kombėtar, na bindin se nuk mund tė shkruhet pėr pėrpjekjet dhe sukseset e mbėrritura ndėr ne nė fushėn e haraldikės, tė etnokulturės, tė studimeve historike mesjetare, po as pėr dorėshkrimet e Shtjefėn Gjeēovit, pa e pėrmendur edhe punėn e pėrkushtimin e Jaho Brahajt, studiues qė ka punuar dhe punon me shumė zell e vullnet nė biblioteka, nė arkiva e nė terren dhe prej tij, natyrisht, presim edhe rezultate tė reja, qė i ēojnė pėrpara studimet albanologjike.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.lushnja.com
 
Shqiponja dykrenore nė strukturat e trashėguara shpirtėrore e materiale tė popullit tonė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Skėnder R. Hoxha: Kultura shpirtėrore e Dushkajės (IV)
» Nehat Shaqiri:ISIS: Ditėt e zeza po vijnė! Mobilizohen strukturat e sigurisė!
» Simbad Marinari:SHQIPONJA .....DHE MIZA( Fabul )
» Rexha: Projekti im, Prizreni kryeqytet shpirtėror i shqiptarėve
» Shqiponja Duro (Rina):Yjet mbinė nė timin shpirt

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: ē'eshtja kombetare :: Historia shqiptare-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Sosblogs.com