LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Sa e pasur eshte gjuha shqipe???

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Thu Aug 28, 2008 6:20 pm

Dua te di nese jeni ne gjendje te shprehni cdo deshire dhe ndienje ne ghuhen shqipe... Mua personalisht me duket goxha e varfer... Mungojne fjalet... Pastaj une di mire edhe myzeqarshen, dhe prap nuk arrij te shpreh cdo situate...

Komike eee???
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
TAPA-aka-EPPK
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 198
Join date : 10/05/2008
Location : Kuala-Peqin (Malaysia)

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Fri Aug 29, 2008 5:06 am

Per mendimin time gjuha shqipe eshte e pasur si ne fjalor ashtu edhe ne gramatik...ku mundesh me u shpreh shum mire dhe lirshem...cfare i mungon gjuhes shqipe ehste qe eshte len mas dore...nuk ehste punuar me me ate...vdiq Fishta edhe se mori me njeri guximin me punu per gjuhen tone....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://peqini.com
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Fri Aug 29, 2008 12:14 pm

jam plotesihst dakort me ato cfare ka shkruar tapa..qe gjuha jone eshte shume e pasur, por eshte e lene pas dore...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Fri Aug 29, 2008 4:22 pm

Nuk ka dyshim qe ne Gramatike eshte tejmase e pasur, madje ca si shume Laughing . Porse per sa i perket ne fjalor eshte krejtesisht e varfer... Te vetmit qe ja di per nder per krijimin e disa fjaleve eshte Kadare (per mua fjala tymnxjerresi eshte me e dashur sesa oxhaku).

Gjithsesi une kam hasur sh. e sh. veshtersi me perkthimin nga nje gjuhe te huaj ne shqip. Nuk ka verte fjale, dhe per fat te keq po perdoren shume anglicizma ose italianicizmanga ne te rinjte.

Gjynah!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sat Aug 30, 2008 12:46 pm

gjuha jone eshte shume e pasur oj burbuqe,por sic e ke then edhe ti vete qe jemi ne qe e lejm pas dore... Wink
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sat Aug 30, 2008 5:56 pm

O polskaALB, sa fjale ka gjuha shqipe?? Krahasoji njehere me fjalorin e gjuheve anglo-saksone dhe me ate te gjuheve latine. Pastaj me thuaj sa e pasur eshte...

Sa fljale ti, ne radhe te pare, nga aglishtja i le edhe ne shqip ashtu sic jane, sepse ne shqip nuk ekziston nje fjale e tille???
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sun Aug 31, 2008 12:09 pm

Burbuqe shkruajti:
O polskaALB, sa fjale ka gjuha shqipe?? Krahasoji njehere me fjalorin e gjuheve anglo-saksone dhe me ate te gjuheve latine. Pastaj me thuaj sa e pasur eshte...

Sa fljale ti, ne radhe te pare, nga aglishtja i le edhe ne shqip ashtu sic jane, sepse ne shqip nuk ekziston nje fjale e tille???

lexoje kete materjal sepse besoj qe te sqaron..


Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe u trashėgua dhe u ruajt gjuha mė e vjetėr e Evropės. Ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijnė shkencat e gjuhėsisė dhe arkeologjisė
Po pse nuk u shkrua gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja? Edhe kjo nuk ėshtė e vėrtetė, sepse ka dokumente te shkruara tė mbetura nga djegiet porse nuk janė zbuluar akoma dhe se gjuha shqipe ėshtė shkruar edhe me germat “latine” edhe ato “greke”. Nė lashtėsi letrarėve dhe klerikėve u interesonte latinishtja dhe greqishtja sepse ato ishin gjuhėt administrative apo zyrtare. Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruan pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund t’i vėrtetonin dhe t’i ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.
Shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė hershme dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt. Pra gjuha njihet si njė nga tiparet etnike themelore tė njė populli. Fjala “Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrimit njerėzor. Pjesė tė rėndėsishme tė njė studimi gjuhėsor janė: klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalėformimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transmetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn. Nė kėtė drejtim, studimi historik i njė gjuhe nė procesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh arkeologjia duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.
Ashtu si nė arkeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarėve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm qė nuk e linin tė diturohej. Nė shekujt XIX dhe XX shkenca e gjuhėsisė krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoevropiane. Shkencėtarė qė bėnė emėr ne kėtė drejtim pėrmenden:
Gotfrik Lajbnik (1646-1717) - ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.
Hans Tunman (1746-1778) - historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologu i parė qė studioi shkencėrisht origjinėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burimet greke, latine, bizantine dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman - arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han (1811-1869) - austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė. Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime ‘Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’ dhe nxori pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop (1791-1867) - profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoevropiane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxori pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoevropiane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda - filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ‘Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’ mė 1864, vėrtetoi me dokumente lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer (1850-1900) - profesor austriak nė Universitetin e Gracit, anėtar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoevropiane’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnajder - njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘Pellazgėt dhe pasardhėsit e tyre’ mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge’.
Holder Pedersen (1867-1953) - danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoevropiane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me radhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vlefshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli (1887-1942) - gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, bibliotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqendrimi nazist e privoi Shqipėrinė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi (1865-1927) - filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historisė tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, profesori i madh dhe i shquar Eqrem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.
Kėshtu mbas shumė studimesh duke u bindur mbi njė varg argumentesh, shkencėtarė apo gjuhėtarė tė huaj dhe shqiptarė nxorėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgėt parahistorik. Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra. Njė vėrtetim i pamohueshėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjve qė janė trashėguar deri me sot duke iu qėndruar edhe pushtimeve te gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRΛS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj. Trashėgiminė nga pellazgjishtja ne ilirishte dhe me pas nė shqipe e kemi dhe nga emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tillė emra janė mbi 800, qe ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.
Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Evropės, do tė vėmė re se shumė qytete dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si pėr shembull:
- Toskana nė Itali qe e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė tė njėjtė me ata tė Shqipėrisė.
- Brindizi lexohet ne shqip: bri ndezur.
- Kryeqyteti i Francės Parisi ėshtė nė shqip: i pari ose si i pari.
- Marrsiella, qytet i Francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė dhe ėshtė qytet bregdetar tregtar, pra marr dhe sjell.
Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke edhe kėta kanė emra tė kuptimit shqiptar, pėr shembull, Athina – a thėnė, Edessa – e desha, Thiva - theva.
Po ashtu Homeri rrjedh nga fjalė shqipe, duke pasur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Veprat e tij Iliada dhe Odisea (Udhė sheh) janė legjenda pellazge ose shqiptare, qė u shkruan nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm bizantinė. Tek Iliada, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesėmarrėse nė betejėn e Trojės dhe vendet nga vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip, pėr shembull:
Mikena - mik kena/kemi, mbret ishte Agamenoni..
Menelao - mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt - mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė.
Elena - e lanė mend.
Priami - i parė jam ose prij jam, mbreti i Trojės.
Paridi - i pari qė di, etj.
Nė tė gjitha kohėrat bizantinėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur fjalėt jo-greke nė fjalė greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar deri diku dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalėve ose emrave. Megjithatė, po tė shohim perėnditė e lashta te Olimpit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi lexohen apo kuptohen vetėm nė gjuhen shqipe si pėr shembull:
Zeus - Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme qė kishte pėr grua perėndinė.
Hera - Era. Perėndia tjetėr Letos – Leton. Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis - mend dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve prandaj e pat marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’. Perėndia Apolon mendoj se e ka marre kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apoloni ishte perėndi i muzikės, poezisė dhe harqeve, dhe ēfarė bėnte Apoloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave. Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ishte shigjeta. Perėndia e detit quhej Tetis, qė shume lehtė nė shqipe T zėvendėsohet me D.
Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe vėrejmė se kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgėt. E diela, ėshtė dita qė pėrfaqėson Diellin ngaqė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna pėrfaqėson hėnėn. E marta ėshtė dita e Marsit dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura ėshtė dita e Mėrkurit. E enjtja nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja ėshtė dita e zezė, tė prenė, e prenė. E shtuna pėrfaqėson Saturnin.
Ndėrkohė, grekėt bizantinė ditėt e javės i emėrtojnė kėshtu: e diela pėrfaqėson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtja, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e Shėn Mėrisė, te shtunėn e kanė marrė nga hebrenjtė.
Siē shihet shqiptarėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan. Edhe betimin pellazgėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqiptarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait. Pellazgėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė tokat e tyre.
Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė evropianė, dijetar, aventurier shkruan pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė apo pėr veshjet karakteristike. Uiliam Shekspir nuk e pat vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte; fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėt dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek (!?)
Pėrrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipėrisė me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruhej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy. Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.
Nė pėrfundim duhet theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirėve dhe Pellazgėve, dhe fillesave indoevropiane. Kjo e bėn edhe mė tė qartė arsyen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėt, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse shpesh kemi pėrdorur gjuhė tregtie, tė ardhura nga larg, njerėzit qė sot njihen si shqiptarė kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe dallimin tonė tė lashtė Ilir e Pellazg. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė shqiptarėt tė kujdesen sa me shume pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe t’i ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.

NGA http://gjuha-shqipe.com/permbajtja/per_gjuhen/dokumente/shqipja_gjuha_qe_lindi_gjuhet_indo_evropiane.html
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sun Aug 31, 2008 12:55 pm

e lexova verte me shume vemendje. Ka vetem nje gje qe nuk shkon: ky nuk eshte artikull shkencor. Eshte thjesht nje publikim joshkencor.

Nejse, shume interesant. Mbase eshte edhe i vertet... Porse o polskaAlb mos e moho faktin qe neve shqipetareve na e ka qejfi te mburremi pak me gjerat tona.

Gjithsesi nje gje qe te ben me te verte pershtypje eshte qendrueshmeria e kesaj gjuhe. D.m.th e vetmja gje qe me ben te ndihem mire, eshte fakti i qendrueshmerise ne kohe te kesaj gjuhe. Po te marrim parasysh se si u zhduken gjuhet e disa vendeve te konolizuara per shume pak vite, mund te them qe gjuha jone eshte mbajtur per vite me radhe.

O polskaAlb kam frike, se do na zhduket per pak vite. Sepse ay ku jetoj une vecse shqipja nuk flitet, porse gjuhet e tjera po... Nejse, nese do jetoj edhe per disa vite, te jini te sigurt se vetem shqip do flas. Laughing Laughing Laughing
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sun Aug 31, 2008 2:04 pm

ai eshte nje publikim i bazuar ne studimet e atyre emrave te shquar qe permban shkrimi..dmth qe eshte shkrim me baza brenda dhe jo thjesht shkel e shko...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Sun Aug 31, 2008 2:26 pm

mi thuaj pra librat ku mund te lexoj ate qe ata kane thene. Kete mendoj une me fjalen "Shkencore".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Mon Sep 01, 2008 5:43 pm

Burbuqe shkruajti:
mi thuaj pra librat ku mund te lexoj ate qe ata kane thene. Kete mendoj une me fjalen "Shkencore".

tani ti kerko pak moj burbuqe...kerkoji emrat e autorve edhe do gjesh edhe librat.. Wink
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Thu Sep 04, 2008 1:59 pm

Nese pohon se nje artikull eshte shkencor, ai duhet t'i permbaj veten titujt e librave, keshtu qe te behet i besueshem dhe shkencore me pak fjale... Kete mendoja kur te pyeta per librat...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Thu Sep 04, 2008 6:53 pm

perderisa jan autoret mendoj qe ka baza shkencore dhe titujt nuk eshte veshtir me i gjet...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Mon Sep 08, 2008 5:23 pm

citoi pra,
meqe mendon se eshte burim shkencor... keshtu ne ajer shkruajne te gjithe...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Tue Sep 09, 2008 11:02 am

Burbuqe shkruajti:
citoi pra,
meqe mendon se eshte burim shkencor... keshtu ne ajer shkruajne te gjithe...

ca mendon ti qe jan keto??

Cito :
Gotfrik Lajbnik (1646-1717) - ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.
Hans Tunman (1746-1778) - historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologu i parė qė studioi shkencėrisht origjinėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burimet greke, latine, bizantine dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman - arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han (1811-1869) - austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė. Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime ‘Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’ dhe nxori pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop (1791-1867) - profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoevropiane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxori pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoevropiane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda - filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ‘Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’ mė 1864, vėrtetoi me dokumente lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer (1850-1900) - profesor austriak nė Universitetin e Gracit, anėtar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoevropiane’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnajder - njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘Pellazgėt dhe pasardhėsit e tyre’ mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge’.
Holder Pedersen (1867-1953) - danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoevropiane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me radhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vlefshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli (1887-1942) - gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, bibliotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqendrimi nazist e privoi Shqipėrinė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi (1865-1927) - filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historisė tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, profesori i madh dhe i shquar Eqrem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Burbuqe
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 175
Join date : 12/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Mon Sep 15, 2008 4:01 pm

Po me dukesh pak i cuditshem o polsk!!!

nuk e di me se merresh ne jete, porse nese do me te vertet te shkruash nje artikull shkencor, duhet te plotesosh bibliografine.

une e vleresova shume artikullin tend; porse kur te thash qe nuk eshte shkencor, nuk kishte asgje per tu ofenduar.

jane cituar: ne kllapa - datelindja; profesioni, dhe cfare eshte thene; (porse se ku eshte thene mungon...) - kete quaj shkencor une. Pa te ofenduar...
nuk pretendoj qe ne nje forum te shkruhet vetem me baza shkencore, porse te pakten te pranohet qe nje artikull nuk eshte i tille.
Kjo ishte per sa i perket artikullit tend... (nese e ke shkruar ti).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
polskaALB
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 146
Join date : 09/05/2008
Age : 31

MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Tue Sep 16, 2008 10:43 am

burbuqe e cuditshme me dukesh ti...pak rendesi ka se me ca merem ne jete une...por dua te te them qe ne ate artikull ke shume informacion ne lidhje me autoret dhe besoj qe ai artikull e ka nje baze..sepse ne baze te autorve mundet shume lehte te gjesh botimet e tyre ,apo jo??

besoj qe u sqarove dhe nuk eshte nevoja te me imponosh mendimin tende..Wink sepse per mua ai e ka nje baze perderisa jan emrat e autorve aty... klm
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.peqini.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Sa e pasur eshte gjuha shqipe???   Today at 9:53 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Sa e pasur eshte gjuha shqipe???
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Agron Duro: Fjalėt e huaja dhe gjuha shqipe
» Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane?
» Kadare: Pesė shekuj tė sundimit osman u flijua vetėm gjuha shqipe! 500 vjet ndėshkim ndaj Skėnderbeut, urrejtja vazhdon...
» Nga Flori Bruqi:Kush ėshtė Behgjet Pacolli ??
» Rozi Theohari: Rihapet Shkolla Shqipe e Lynn-it, Mass

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: ē'eshtja kombetare :: Gjuha shqipe-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Have a free blog with Sosblogs