LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Si ta pėrfitosh dashurinė e njerėzve?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
NIKO
Administrator
Administrator


Numri i postimeve : 904
Join date : 30/04/2008
Age : 30
Location : Genova

MesazhTitulli: Si ta pėrfitosh dashurinė e njerėzve?   Wed Jun 18, 2008 10:17 pm

Tė jesh i dashur nė mesin e njerėzve ėshtė vlerė e madhe. Nga kjo burojnė lumturia, dashamirėsia, bereqeti dhe suksesi.

Ndėrsa pėrēarja dhe urrejtja janė zjarrė. Nga kėto burojnė mossuksesi, largohet bereqeti dhe ngurtėn zemrat.

Andaj Islami ka nxitur pėrmes disa veprave tė mira ta pėrfitojmė dashurinė e njerėzve.



Prej gjėrave qė tė bėjnė ta pėrfitosh dashurinė tek njerėzit ėshtė:

1. Pėrhapja e selamit

Nuk ka dyshim se selami ėshtė sunet i hershėm qė nga koha e Ademit, alejhi selam, e do tė vazhdojė deri nė Ditėn e Gjykimit, gjithashtu ėshtė pėrshėndetje e banorėve tė xhenetit.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] thotė:

"…e pėrshėndetja e tyre ėshtė: Selam!" [Junus, 10]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

"Kush pėrshėndeteni me ndonjė pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėndetje edhe mė tė mirė, ose kthejeni ashtu. All-llahu llogarit pėr ēdo send." [En-Nisa, 86]

Nė hadithin tė cilin e transmetojnė Buhariu dhe Muslimi njė njeri e pyeti tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: Cila vepėr e Islamit ėshtė mė e mira? "Tė ushqesh tė varfėrit dhe t'i japėsh selam atij qė e njeh dhe atė qė nuk e njeh- iu pėrgjigj i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]."

Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] "Nuk do tė hyni nė xhenet derisa tė besoni, dhe nuk do tė besoni pėrderisa nuk duheni nė mes veti. A doni t'ju tregoj pėr njė gjė, qė nėse e praktikoni atė do tė jeni tė dashur? Pėrhapne selamin nė mesin tuaj!" (Muslimi)

Ibn Omeri [radijallahu anhu] shkonte nė treg dhe thoshte: Shkojmė nė treg pėr shkak tė selamit, t’i japim selam atij qė e takojmė.

Selami i ka tri shkallė, ajo mė e plota, mė e mira dhe mė e vlefshme ėshtė: "Es-selamu alejkum ve rahmetullahi ve berekatuhu", pastaj vijon: "Es-selamu alejkum ve rahmetullah" dhe mė e ulta: "Es-selamu alejkum."

Andaj muslimani ose mund tė marrė shpėrblimin e plotė ose mė pak, varėsisht nga forma dhe shkalla e tij.

Ėshtė transmetuar se njė njeri hyri nė xhami tek i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe tha: Es-selamu alejkum! I Dėrguari i All-llahut ia ktheu selamin dhe tha: "Dhjetė (sevape ka)". Pastaj hyri njė tjetėr dhe tha: Es-selamu alejkum ve rahmetullah! I Dėrguari i All-llahut ia ktheu selamin dhe tha: "Njėzet (sevape ka)" Pastaj hyri njė tjetėr dhe tha: Es-selamu alejkum ve rahmetullahi ve berekatuhu! I Dėrguari i All-llahut ia ktheu selam dhe tha: "Tridhjetė (sevape ka).” [Shėnon Ebu Daudi dhe Tirmidhiu]

Selami ėshtė emėr prej emrave tė bukur tė All-llahut [Subhanehu ve Teala] "Es-selam" dhe pėrhapne kėtė emėr qė tė kemi bereqet prej All-llahut [Subhanehu ve Teala].

I Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] na ka nxitur qė tė fillojmė me selam, sepse nėse fillojmė me selam kemi shpėrblim tė madh, duke u vėrtetuar me fjalėt e tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem]: "Njerėzit mė tė mirė tek All-llahu [Subhanehu ve Teala] janė ata qė fillojnė me selam."

Enes bin Maliku [radijll-llau anhu] i ka pershendetur edhe fėmijėn nėse ka kaluar pranė tij, pasiqė edhe i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] ka vepruar nė kėtė mėnyrė.



2. Mos u hidhėro!

Hidhėrimi tė ēon deri tek morali i keq, sepse hidhėrimi t'i shkatrron nervat dhe tė bėn qė tė grindesh me tė tjerėt. All-llahu [Subhanehu ve Teala] na ka ndaluar nga kėto sjellje e padashur tek Ai. Gjithashtu edhe i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] na ka nxit qė tė mos hidhėrohemi.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'anin famėlartė thotė:

"…Dhe ata qė e frenojnė mllefin, qė ua falin (tė keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit." [Ali imran, 134]

Erdhi nje njeri tek i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] dhe i tha: "O i Dėrguari i All-llahut, mė kėshillo! I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: Mos u hidhėro! I tha prap: Mė kėshillo! I tha i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: Mos u hidhėro! I tha prap: Mė kėshillo! I tha i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: Mos u hidhėro! Kėshtu disa herė."

I Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė pėr atė qė ka falimentuar: "I falimentuar ėshtė ai i cili vjen nė Ditėn e Gjykimit, ka plotėsuar namazin e tij, ka plotėsuar agjėrimin e tij, ka plotėsuar dhėnien e zekatit, por e ka fyer (sha) kėtė e atė, e ka mallkuar kėtė e atė, dhe ėshtė bėrė prej tė falimentuarve, sepse All-llahu [Subhanehu ve Teala] ia ka marrė tė mirat e tij dhe ia ka dhėnė atyre qė i ka fyer e i ka mallkuar."

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Nuk ka dozė tė shpėrblimit mė tė madhe tek All-llahu [Subhanehu ve Teala] sesa frenimi i mllefit."

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush e frenon mllefin, dhe ai ka mundėsi qė ta shfaqė atė (mllefin), All-llahu e thirrė atė nė Ditėn e gjykimit para tė gjitha krijesave, derisa ky njeri ta zgjedh njė nga hyritė e xhenetit".

Dhe si pėrfundim i kėsaj ėshtė se hidhėrimi ėshtė ēelėsi i shumė sherreve dhe prishjes sė moralit, dhe prej gjėrave qė mė sė shumti takohet muslimani kėtyre ditėve qė tė ēojn deri tek hidhėrimi janė: Telashet, kokėēarjet, papastėrtia, gringja pėr kafshatėn gojės, por me anė tė Kur'anit dhe Sunetit tė mudohet qė ta kthej edukatėn dhe moralin tek besimtari.



3. Mos lakmo nė atė qė e posedon tjetri

Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem]: "Mos lakmo nė atė qė ėshtė nė dorė tė njerėzve, tė dojnė njerėzit." Sepse nėse njerėzit e ndiejnė se ti po kėrkon atė qė e kanė ata, frikėsohen prej teje dhe tė urrejnė.



4. Edukata dhe morali i mirė

All-llahu [Subhanehu ve Teala] thotė:

"Vėrtet, ti(Muhamed) je nė njė shkallė tė lartė tė moralit!" [El-Kalem, 4]

Dhe pėr kėtė feja islame i jep pėrparėsi tė veēant moralit tė mirė, sa qė edhe i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] e ka kufizu qėllimin e dėrgimit tė tij dhe ka thėnė: "Me tė vėrtetė, jam dėrguar tė plotėsoj moralin" edhe pėr kėtė Resulullahu [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] nuk ka bėrė dallim nė mes fesė islame dhe moralit tė mirė.

Kėtė e vėrteton hadithi tjetėr ku i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Nuk ka asgjė mė tė rėndė nė peshojėn e besimtarit nė Diten e Gjykimit sesa morali i mirė, dhe ai qė ka moral tė mirė, e arrinė gradėn e agjėruesit (qė agjėron) vazhdimisht, dhe ai ėshtė i dobėt nė ibadet.



5. Falja

Kur'ani famėlartė na nxit qė t'i falim tė tjerėt dhe mos t'ua zėmė pėr tė madhe. Kėtė e vėrteton fjala e All-llahut [Subhanehu ve Teala] ku thotė:

"…po le t’ua falin (gabimin) dhe mos t’ua zėnė pėr tė madhe. A nuk dėshironi qė All-llahu t’u falė ju?" [En-Nur, 22]

Ky ajet Kur'anor do tė thotė: All-llahu [Subhanehu ve Teala] thotė: O robi Im, ju gaboni dhe dėshironi qė All-llahu t'iu falė gabimet tuaja, duhesh qė patjetėr edhe ti t'ia falėsh gabimi atij qė tė ka bėrė keq. Nėse doni qė All-llahu mos me ua zėnė pėr tė madhe dhe me ju falė juve, fali tė tjerėt.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'anin famėlartė thotė:

"Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr njė xhennet,gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė ua falin (tė keqen) njerėzve,e All-llahu i do bamirėsit." [Ali Imran, 133-134]

Kėto dy ajete kanė qenė shkak i lirimit tė njė robėreshe qė ka qenė e menēur. Kjo robėreshė ka qenė tek Imam Xhafer El-Mensur. Njė ditė Imam Xhafer El-Mensuri e kishte urdhėruar qė t'i qet ujė me marrė abdes, dhe i rrotullohet ena, dhe Imam Xhafer El-Mensuri hidhėrohet dhe e shiqon me hidhėrim. Robėresha ishte e menēur dhe i tha ajetin (dhe ata qė e frenojnė mllefin). Imam Xhafer El-Mensuri tha: E frenova mllevin. Robėresha vazhdoi: (dhe ata qė ua falin (tė keqen) njerėzve). Imam Xhafer El-Mensuri tha: Tė kam falur ty. Robėresha recitoj pėrseri fundin e ajetit: (Vėrtet, All-llahu i do bamirėsit). Pastaj imam Xhafer El-Mensur i thotė: Shko se ti je e lirė pėr hir tė All-llahut [Subhanehu ve Teala].
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.lushnja.com
NIKO
Administrator
Administrator


Numri i postimeve : 904
Join date : 30/04/2008
Age : 30
Location : Genova

MesazhTitulli: Re: Si ta pėrfitosh dashurinė e njerėzve?   Wed Jun 18, 2008 10:18 pm

6. Pajtimi nė mes dy vėllezėrve tė hasmuar,bashkėshortėve tė ndarė, shokėve tė hidhėruar

Punė shumė e lehtė pėr tė fituar dashurinė tek njerėzit. Andaj e ka pėr detyre ē'do musliman qė tė mundohet sinqerisht pėr hir tė All-llahut [Subhanehu ve Teala] t'i pajtojė ata nė mes veti, dhe me kėtė e arrin kėnaqėsinė e All-llahut [Subhanehu ve Teala] dhe tė njerėzve.

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'an:

"S’ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kini frikė All-llahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti)". [El-Huxhurat, 10]



7. Mos shajė e as mos nėnēmo e pėrqesh

Nėse don qė njerėzit me tė dashtė, atėherė mos i pėrqesh ata, e as mos i shajė. All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'an thotė:

"..dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira.." [El–Bekare, 83]

Pastaj All-llahu [Subhanehu ve Teala] thotė:

"O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit, dhe mos pėrgjoni njėri-tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i All-llahut, e All-llahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin". [El-Huxhurat, 11]



8. Mendo mirė pėr njerėzit

Nėse do qė njerėzit me tė dashtė, duhet qė patjetėr tė kesh mendim tė mirė pėr ta, sepse mendimi i keq tė ēon deri tek hidhėrimi dhe urrejtja.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'anin Famėlartė thotė:

"O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat…" [El-Huxhurat, 12]



9. Mos pėrgojo

Prej gjėrave qė tė ēon deri tek hidhėimi ėshtė tė bėsh gibet (pėrgojim) nė mesin e njerėzve, dhe tė thuash pėr dikend diēka qė nuk e ka. Nėse njė njeri ėshtė koprrac dhe me njė mexhlis i thua se ai ėshtė koprrac, i ke bėrė gibet (e ke pėrgoju), por nėse nuk ėshtė koprrac dhe i thua se ėshtė koprrac, ke shpifur pėr tė, d.m.th. i ke bėrė padrejtė dhe i ke thėnė se ėshtė rrenacak.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'anin Famėlartė thotė:

"O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit, dhe mos pėrgjoni njėri-tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i All-llahut, e All-llahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin." [El-Huxhurat, 12]

10. Ktheje tė keqėn me tė mirė

Nėse do tė jesh i dashur tek njerėzit, duhet qė tė fillosh me tė mira, duke u bazuar nė fjalėn e All-llahut [Subhanehu ve Teala] ku thotė:

"Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i afėrt." [Fussilet, 34]

Nė lidhje me kėtė ėshtė njė tregim i ēuditshėm por me mend: Hasan El-Basriu dėgjon se e ka pėrgojuar njė person nė mexhlisin e tij. Hasani me kėtė rast i thotė njė vogėlushit: Merre kėtė hedije ( ka qenė njė tabak me hurme) dhe dėrgoja filanit dhe thuaj: Hasan El-Basriu kėtė hedije ta dhuron, sepse ti kur e ke pėrgojuar atė, ia ke dhuruar tė mirat e tua, por kjo hedije ėshtė njė pjesė e vogėl prej tė mirave tua.



11. Tė jeshė modest

Prej gjėrave qė e bėjnė tė dashur tek njerėzit ėshtė modestia.

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Nuk do tė hyjė nė xhenet ai person i cili ka nė zemėr mendjemadhėsi qoftė edhe sa grimca e atomit.

Mundohu qė kur tė jesh nė mexhlis, dhe vjen vėllau yt musliman dhe t'ia lirosh pak vend qė edhe ai tė ulet, ky person qė ti ia ke liruar pak vend, do tė nderojė, do tė rrespektojė, dhe do ta ktheje me tė mira atė vepėr.

All-llahu [Subhanehu ve Teala] thot nė Kur'anin Famėlartė:

"O ju qė besuat, kur t’ju thuhet: zgjerohuni (bėni vend) nė vend ndeje, zgjerohuni, se All-llahu bėn zgjerim pėr ju, e kur t’ju thuhet: ngrihuni! Atėherė ju ngrihuni, All-llahu i lartėson ata qė besuan prej jush, i lartėson nė shkallė tė lartė ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dituri. All-llahu ėshtė i njohur mirė me atė qė punoni." [El-Muxhadeleh, 11]

Nė vijim do t'i paraqes disa ajete Kur'anore qė pėrmbajnė kėshilla dhe edukatė, qė shkaktojnė tė jesh i dashur tek njerėzit:

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

a. "O ju qė besuat, kur t’ju thuhet: zgjerohuni (bėni vend) nė vend ndeje, zgjerohuni, se All-llahu bėn zgjerim pėr ju, e kur t’ju thuhet: ngrihuni! Atėherė ju ngrihuni, All-llahu i lartėson ata qė besuan prej jush, i lartėson nė shkallė tė lartė ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dituri. All-llahu ėshtė i njohur mirė me atė qė punoni." [El-Muxhadeleh, 11]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

b. "E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet, Dhe vėrteton bindshėm pėr mė tė mirėn, Ne do ta pėrgatitim atė pėr mė tė lehtėn. E sa i pėrket atij qė bėn koprraci dhe ndien veten tė pavarur (nga Zoti), Dhe qė pėrgėnjeshtron atė mė tė mirėn." [El-lejl, 5-9]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

c. "(Pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimave, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; Faleni namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit." [El-Bekareh, 83]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

d. "Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) t’i ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, pejgamberėve dhe pasurinė qė e do ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė varfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit." [El-Bekareh, 177]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

e. "O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsim, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė." [El-Bekareh, 254]



12. Fjala e butė apo butėsia

All-llahu [Subhanehu ve Teala] nė Kur'anin Famėlartė thotė:

" Atij i thuani fjalė tė buta, ndoshta ai mendohet a frikėsohet." [Ta ha, 44]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

"(Pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimave, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; Faleni namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit." [El-bekareh, 83]

Thotė All-llahu [Subhanehu ve Teala]:

"Ti ishe i butė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten." [Ali Imran, 159]

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Nuk gjindet ndonjė gjė (send) veq se e ka zbukuruar atė butėsia, dhe nuk ngritet ndonjė gjė vetėm se me ēėshtjen e tij (butėsisė). Buzėqeshja kur tė takohesh me vėllaun tėnd ėshtė sadaka."

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Bamirėsia ėshtė moral i mirė, me fytyrė tė buzėqeshur dhe mė fjalė tė buta."

I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Njerėzit mė tė larguar nga All-llahu janė ata qė kanė vrazhdėsi nė zemėr."

"Nuk ke besuar pėdresia tė mėshirosh"

"Kush nuk i mėshiron njerėzit, All-llahu [Subhanehu ve Teala] nuk e mėshiron atė."

"Kush nuk i mėshiron ata qė janė nė tokė, nuk e mėshirojnė atė ata qė janė nė qiej."

Tė gjitha kėto ajete dhe hadithe tė nxisin qė tė jesh i but nė fjalė, i butė me tė tjerėt, tė buzėqeshėsh kur flasėsh me tjetrin, t'i mėshirosh ata qė tė rrethojnė.

Tė gjitha kėto gjėra e shtojnė dashurinė e njerėzve pėr ty, dhe largohet urrejtja e tyre ndaj teje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.lushnja.com
 
Si ta pėrfitosh dashurinė e njerėzve?
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Ajet Nuro:Portreti i njė heroi qė u dėnua se ishte ... njerėzor...
» Flori Slatina: Varre tė thjeshtė, njerėz tė mėdhenj - Naim Frashėri
» Flori Slatina: Varre tė thjeshtė, njerėz tė mėdhenj - Tefta Tashko Koēo
» BASHKOHUNI ME NE - JO NĖ AMBASADA E KONSULLATA NJERĖZ ME LIDHJE ME DIKTATURĖN
» Fate Njerėzish

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Besimet fetare :: Komuniteti musliman-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Sosblogs.com