LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 GJERGJ FISHTA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Tallava!
Antar i respektuar


Numri i postimeve : 379
Join date : 01/06/2008
Location : Actually in Kosova-Gjilani

MesazhTitulli: GJERGJ FISHTA   Mon Jun 09, 2008 6:07 am

GJERGJ FISHTA
(1871-1940)



Mjaft deshmi shkrimore kane pohuar origjinen e Fishtes nga Mirdita, ndersa deshmite gojore te qojne tek “kulla” e te pareve te tij ne Domgjon te Fanit te Mirdites. Familja e tij ishte shperngulur ne Zadrime ashtu si mjaft familje mirditase asokohe. Femijeria e poetit qe fshihte brenda gjeniun e ardhshem u perkund duke u mekuar me folklorin karakteristik te Mirdites. Si te mos mrekullohej shpirti i tij nga ajo materie e ēuditshme qe rreshqiste mbi telat e lahutes e te ēiftelise, here ne trajten e lirikes elegjiake, here ne formen e satires origjinale? Por nuk do te ishin vetem origjina, femijeria apo folklori qe do t'a shpinte poetin e madh vazhdimisht te vendlindja e te pareve te tij, te Mirdita krenare.
Thuajse menjehere pas perfundimit te arsimit te larte, aty nga viti 1893, Gjergj Fishta do te caktohej famullitar ne Gomsiqe, ku do t'u printe punimeve per ndertimin e nje pjese te kishes. Aty fillojne lidhja, miqesia, bashkepunimi me Abatin e Mirdites Prend Doēi, i cili qe nder te paret qe parandjeu tek Fishta poetin e madh te kombit. Dihet nxitja qe ai i beri Fishtes te vazhdonte te shkruarit e Lahutes, duke kenduar si nje rapsod homerian i maleve shqiptare.

Si e percjellin studiuesit koheqendrimin e Fishtes ne Gomsiqe te Mirdites?Karl Gurakuqi shkruan se “Fishta ne Gomsiqe te Mirdites ne perpjekje te perditshme me popullin e maleve, gurre e paster gjuhe dhe jete shqiptare, nxori ato visare te ēmueshme frazeologjike, gojedhenash, dokesh, kanuni, mendesie dhe natyre arbnore, qe me aq mjeshteri e natyrsi dijti t'i gershetonte nder veprat e ndryshme te veta e sidomos ne kryevepren “Lahuta e Malesise”.
Namik Resuli shton se “koheqendrimi i Fishtes ne Mirdite, ne nje nga krahinat me konservatore te Shqiperise, ku tabiatet dhe doket ishin njesh, qe nje faktor percaktues ne formimin e poetit te ardhshem, ngaqe tashme ai qe ne lidhje te drejteperdrejte me kulturen e Malesise, e vetmja ndoshta Mirdita, qe kishte mbetur e pacenuar dhe rrezatonte karakteristikat me thelbesore te malesoreve shqiptare ne gjendjen e tyre natyrore… vlera qe pati qendrimi i Fishtes ne Mirdite shihet qarte ne kryevepren e tij “Lahuta e Malesise” .
Edhe Engjell Sedaj pohon se “qendrimi ne keto krahina te veriut, ne fillim si famullitar i ri ne Gomsiqe, do te jete nje faktor vendimtar ne pergatitjen e poetit te ardhshem, ne njohjen me te drejteperdrejte te kenges popullore, te lahutarit shqiptar”.

Pal Dukagjini veren se “kontakti i perditshem i Fishtes me mirditasit, e shtyni famullitarin ta kundronte shqiptarin ma per se afermi… ai si psikolog i vertete depertoi ne shpirtin fisnik te fshatarit. Aty, syni i tij i mprehte pau e lexoi, me nje pelhure te endun ne vege ilirase, se bujaria, ndera, besnikeria, trimnia, urtia, zotnimi i vetes, squetsia e deri krenaria e fisit, ashtu porsi drejtesia kanunore, ndonjehere e vrazhde kryqezoheshin e laracoheshin me vuajtje, vorfni e pashkollim…” Per me shume info kliko KETU

VEPRAT
Veprat epike: Lahuta e Malsise, Mois Golemi i Dibres e Deli Cena
Veprat satirike: Anzat e Parnasit, Gomari i Babatasit e Taralloqja e Ballkanit
Veprat lirike: Mrizi i zanavet, Vallja e Parrizit e Pika veset
Veprat dramatike: Shen Franēesku i Asizit, Shen Luigji Gonzaga, Barite e Betlemit, Juda Makabe, Odisea, Shqyptari i gjytetnuem,
Shqyptarja e gjytetnueme, Ifigenija n'aulli, Jerina ase Mretnesha e lulevet
Vepra te tjera: Parathania e Kanunit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.djbardhi.tk
Tallava!
Antar i respektuar


Numri i postimeve : 379
Join date : 01/06/2008
Location : Actually in Kosova-Gjilani

MesazhTitulli: Re: GJERGJ FISHTA   Mon Jun 09, 2008 6:08 am

At Gjergj Fishta (1871‑1940) njė ungjill i ngrohtė atdhedashurie

"Shqipnia pat nji fat t' madh e t'jashtzakonshem, cka nuk e paten popujt e tjer, veēse mbas qindra vjetsh tė nji jete letrare, pat tė madhin, tė naltuemin pėrmbi t'gjith, atė, qi u pshtet nė popull t'vetin e n' gjuhen e tij e qi me vjersha t'veta ndezi flak zemrat n'popull, pat zhenin poetike t'At Gjergj Fishtes" (Maksimiliam Lambertz)

nga Klajd Kapinova

Njė "curriculum vitae" e shkurtėr e Fishtės
Mėsohet nga burimet familjare, se kishte lindur pas tre vėllezėrve dhe njė motėr tė cilėn e donte shumė. Nė moshėn 7 vjeēare, nis mėsimet e para tė edukatės nė qytetin e lashtė tė traditės kulturore Shkodėr nė vitin 1878. Dy vjet mė pas, vijon mėsimet e rregullta nė Seminarin e Troshanit (shkollė e klerikėve katolikė). 6 vjet mė vonė shkon pėr tė ndjekur studimet nė Bosnje (nė Kuvendin e Sutiekės), ku, merr dijet e qendrushme nė degėn filozofike, ndėrsa nė Kuvendin e Livnos, mėson me adhurim nė linjėn teologjike.
Nė njė ndėr ditėt e ftohta tė 25 shkurtit tė vitit 1894, nė kishėn e Troshanit ēon meshėn e parė, duke qenė i veshun me zhgunin e sandalet e zbathura tė shėn Franēeskut tė Asizit. Nė vitet nė vijim, ishte kapelan nė famullinė e Lezhės, mėsimdhėnės e meshtar nė Kolegjin e Troshanit dhe pėr 12 muaj gjendet nė Gomsiqe tė Pukės. Nė bashkėpunim me abatin e Mirditės, imzot Prenk Doēi, i jep jetė tek themelon Shoqninė Letrare dhe Kulturore "Bashkimi", boton artikuj tė rėndėsishėm e tė mprehtė, duke pėrhapur tė vėrtetėn nė njė numėr sa mė tė madh njerėzish. Ishte i pari qė hapi klasat qytetėse, duke futur gjuhėn shqipe nė mėsim, nė kohėn qė ishte emėruar drejtor i shkollės fillore franēeskane. Mė pas ishte kryetar i Komisionit tė Alfabetit tė gjuhės shqipe nė Manastir (1908), si dhe themelon dhe drejton deri sa mbylli sytė revistėn e njohur kulturore‑shkencore "Ylli i Dritės" (Shkodėr, 1913). Ai, hapi Shtypshkronjėn Franēeskane, nga ku nisėn tė dalin rregullisht periodikė tė shtypit katolik dhe kulturorė nė qytetin e Shkodrės. Krijoi lidhje dhe ura bashkėpunimi me tė gjithė albanologėt e njohur evropian asokohe, duke i pasur si bashkėpunėtorė dhe bashkėtrajtues tė shumė temave interesante mbi Shqipėrinė, gjuhėn, visaret e kombit, traditėn, letėrsinė dhe krishtėrimin e hershėm ndėr shqiptarė. Nė bashkėpunim me tė madhin liberator Luigj Gurakuqin (tė cilit i kishte venė nė ambientet e Kuvendin Franēeskan nė Shkodėr njė dhomė pėrsonale nė dispozicion, ku shpesh Gurakuqi strehohej, sa herė qė nga kundėrshtarėt politikė vihej nė rrezik jeta e tij, shėnimi im K.K.), themelon "Komisien letrare" (1916) tė Shkodrės dhe paralelisht me kėtė drejton gazetėn e rėndėsishme "Posta e Shqypnisė".
Pėrvoja e tij e gjėrė nė zotimin pėr ēėshtje nacionale shqiptare bėri tė mundur qė ai me veshjen e fratit, tė pėrfaqėsojė Atdheun e vet, nė Konferencėn e Paqes nė Paris, ku, kryeson delegacionin diplomatik.
Duke pėrfaqėsuar denjėsisht alternativėn e opozitės, Fishta ishte deputet i Shkodrės dhe zgjidhet nėnkryetar i Parlamentit. Me dorėn e vet, pėruron hapjen e gjimnazit tė njohur "Illyricum" nė Shkodėr, qė pas vdekjes do tė marrė emrin e tij, por komunistėt e suprimojnė menjėherė me rė ardhur dhunshėm nė pushtet. Nė vitin 1924, merr pjesė nė lėvizjet politike tė kohės, duke qenė pėrkrah opozitės noliste dhe mė pas emigron nė Itali.
Pėr kulturėn e gjerė qė kishte, emėrohet Lektor Jubilar nė Teologji e Filozofi. Mė pas, dy herė ėshtė pėrfaqėsues i delegacionit shqiptar nė Athinė e Stamboll. Pėr 3 vjet me radhė zgjidhet si Provinēial i Urdhėrit Franēeskan nė Shqipėri (ky urdhėr ėshtė ndėr mė tė vjetrat nė vendin tonė, sė bashku me benediktinėt, tė cilėt janė vendosur pėr herė tė parė nė shėk.XII‑XIII, shėnim im K.K.) dhe njė vit para se tė mbyllte sytė ishte akademik i Italisė, njė ndėr titujt mė tė mėdhenj, qė ende se ka fituar asnjė njeri i nacionit tė vet deri mė sot. Pikėrisht pėr kėtė fat dhe nder historiografia komuniste, e anatemoi Fishtėn deri nė pėrbaltje pėr gjysėm shekulli, duke mos thėnė asnjėherė arsyen, se ishte njė atdhetar dhe kundėr shovinizmit pushtues barbar sllav.
5 ditė pas Krishtlindjeve, mė 30 dhjetor 1940 mbylli sytė, ai, qė i hapi sytė gjithė popullit shqiptar. Fishta varroset nė Shkodėr, mes lotėve dhe pikėllimit tė madh tė bashkėqytetarėve, bashkėluftėtarėve tė idealeve tė senjta tė lirisė dhe demokracisė perėndimore, vėllezėrve tė dashur nė Krishtin e Atdheun. Kur eshtrat e tij, ishin pajtuar me lumninė e pasosur, ndodhi ai akti mė antinjerėzor, kur zvarroset nga regjimi ateist i Enver Hoxhės, ashtu sikurse kishin vepruar turqit me eshtrat e Pjetėr Bogdanit autorit tė "Ēetės sė Profetėve", serbėt me babain e grumbulluesit tė zellshėm e kodifikimit tė "Kanunit tė Lekė Dukagjinit" at Shtjefen Gjeēovit dhe sė fundi pėrsėri komunistėt eshtrat e Dedė Gjo Lulit fatosit trim tė Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe (mė 6 prill 1911) tė cilat me pėrbuzje i hodhėn nė ujėrat e ftohta tė lumit Drin... Pushtuesit e huaj dhe komunistėt trathtarė me gjak e gjuhė shqiptari, kishin njė emėrues tė pėrbashkėt: tė shkatėrronin sa mė themel, ēdo vlerė dhe figurė tė ndritur tė trojeve amtare shqiptare.
6 vjet pas vendosjes sė demokracisė, pėr vlerat e sė cilės ai punoi e jetoi gjithnjė, mė 28 dhjetor 1996, pas 56 vjetėsh rivarroset me njė cerėmoni, ku, merr pjesė gjithė hierarkia e klerit katolik, duke i bėrė edhe njė herė nderim relikeve tė rigjetura tė eshtarave tė tij. Para atyre pak eshtrave qė Zoti deshti t'i ruante, u bėnė nderime e humazhe nė qendėr tė kishės franēeskane dhe filloi puna pėr tė ribotuar serinė e veprave tė tij...

Pa Fishtėn historia e letrave shqipe do tė ishte e mangėt
Esencialisht, pėr tė gjithė franēeskanėt e pėrvujtur, Fishta, ishte njė intelektual dhe klerik i madh. Njė njeri me vizione tė kjarta. Vepra e tij u bė burim frymėzimi dhe dashurie pėr Fe e Atdhe dhe pėrparim, ēka nė mendjen e Fishtės, ato jetonin nė njė unitet, duke e ngritur gjeniun nė nivele tė reja cilėsore, qė i kanė qendruar kohės edhe sot.
Vlerėsime pozitive kishte vazhdimisht sipas kėndvėshtrimeve tė ndryshme, pėr Fishtėn e letrat shqipe, si njohės i kthjellėt i tėrėsisė sė kulturės sė tabanit tė lashtė autentik dhe pėrtej tij. Opinione pozitive kanė shprehur pėrmes pendės dhe mendjes nė kohė dhe nė rrethana tė ndryshme shumė intelektualė tė shquar, albanologė evropianė ashtu dhe bashkėatdhetarėt e tij nė Veri dhe Jug tė Shqipėrisė, shkrimtarė dhe studiues tė kulturės shqiptare asokohe dhe sot.
Kėshtu Karl Shtainmes e krahason Fishtėn me Gėten e Shilerin, ndėrsa francezėt e thėrrasin "Tirteu i Shqipėrisė". Albanologu i njohur italian at Fulvio Kordinjano, qė punoi dhe jetoi pėr njė kohė tė gjatė nė Shqipėri, radhiti kėto fjalė tė ngrohta zemre: "Pak kush kujtoj, nė letėrsi tė mbarė botės, ia del at Fishtės si poet satirik, si i tillė me nji fui tė ēuditshme ther e pren aty ku djeg". Ndėrsa 5 vjet mė vonė, albanologu i shquar italian, prof. Gaetano Petrotta, me pendėn dhe mendjen e tij ka lėnė tė gdhendur kėtė vlerėsim shumė domethėnės: "Ndėr veprat e kėtij ėshtė shprehur e pasqyruar nė mėnyrė mė tė kthjellėt shpirti i popullit shqiptar. Kėto vepra kanė pėr tė mbetur tė pavdeshme e kanė pėr t'u bėrė poezia e kombit tė Skėnderbeut...". I madhi pėr tė madhin Faik Konica pėr at Gjergj Fishtėn, nė shenjė nderimi dhe respkti tė thellė ka lėnė si dėshmi tė tij vlerėsimin konēiz: "Kot sė koti pėrpiqen grekėt e sotėm tė kėrkojnė nė letėrsinė e tyre njė vepėr mė tė plotė se "Lahuta" e Gjergj Fishtės". Prof. Ernest Koliqi, thotė: "Fishta, ishte vravashka e shqiptarizmės, e bashkimit nė gjakun dhe gjuhėn e pėrbashkėt". Pėr poetin e pendės, qė ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė Rilindjen Nacionale, prof. Abaz Ermenji shkruan: "At Gjergj Fishta, ėshtė ndoshta m'i madhi poet shqiptar gjer mė sot. Edhe ky pjesėn mė tė rėndėishme tė veprave tė tij, ia pat kushtuar ēėshtjes nacionale". Nė vitin 1989, At Daniel Gjeēaj (qė kėto ditė ndėrroi jetė), studiues i afėrt, (botues i "Lahutės sė Malcis" nė Itali), jep esencialisht kėtė formulim: "...Fishta, kėndohej pa dijtė se i thojshin emnin; kėndohej pėrse nė kėngėt e tija ishte shqiptar; shqiptari nė doke, nė kanu, nė mitologji, nė folklor, nė aspirata, nė jetė, nė luftė e nė ngallnime". Poeti i madh i valėve tė liqenit tė Pogradecit dhe miku i tij Lasgush Poradeci, e pati cilėsiar bukur meshtarin franēeskan, si: "Shkėmbi i tokės dhe shkėmbi i shpirtit shqiptar". Gjykim tė mirė ka hartuar edhe albanologu dr. Antonio Baldacci, ku midis tė tjerave sintetizon: "At Fishta mund tė thirret apostull i Atdheut tė vet...".
Shkurt e saktė, duke bėrė paralelizėm nė historinė shumėshekullore shqiptare ka lėnė tė shkruar edhe at Augusto Gemelli, kur vlerėson: "Nė historin e Shqypnis, emni i at Fishtes do tė rrijė krahas me atė tė Gjergj Kastriotit. Dy emna kėta, tė cilat janė e do tė mbesin nji flamur i vetėm, nji nxitje e vetme e nji lumni e vetme". Prof. Martin Camaj, shkruan: "...Mua mė ka bėrė pėrshtypje njė gjė nė seleksionimin e shkrimtarėve tė vendit, janė ndalur shkrimtarė qė ishin krejtėsisht tė talentuar ėshtė edhe Fishta, qė ishte shumė i kulturuar nė pikėpamjet e letėrsisė". Kritiku i sotshėm bashkėkohorė dr. Aurel Plasari midis shumė konsideratave pėr jetėn dhe veprėn e Fishtės ka dhėnė edhe vlerėsimin e veēantė: "Gjysmėshekulli qė ka kaluar prej vdekjes sė tij fizike, e ka vėrtetuar jetėgjatėsinė e veprės sė tij letrare, me gjithė kushtet specifike tė vėshtira nė tė cilat i ėshtė dashur asaj tė gjallojė". Dr. Sabri Hamiti, njė ndėr njohėsit mė tė mirė tė letėrsisė sė traditės dhe bashkėkohores, mbi lirikėn dhe poetikėn nacionale, renditė edhe kėto fjalė nė parathėnien e lirika fishtiane: "...Zotėrojnė figurat ambientale dikund edhe figurat historike, por gjithnjė mė tė freskėta janė krahasimet qė dalin nga njė botė elementare shqiptare e shkėmbit, malit, fushės, lules, erės; pra njė botė e tėrė konkrete qė don tė pavdeksohet e tė pėrgjithėsohet nė art". Mbi korpusin e botuar tė veprave tė Fishtės nė Kosovė, tė ndara nė katėr vėllime, shquhet edhe shkrimi hyrės qė shoqėron kryeveprėn "Lahuta e Malcis", shkruar me art nga studiuesi i shquar i ditėve tona dr. Anton Nikė Berisha, ku mund tė kundrohet me endeje parathėnia me titull kuptimplotė: "Vepėr e qenėsisė sė botės dhe shpirtit shqiptar", ku ndėr tė tjera autori dr. Berisha sintetizon: "Rėndėsia dhe vlera e "Lahuta e Malcis" dėshmohet pos tjerash edhe me aktualitetin qė ka kjo sot, qoftė si tematikė, qoftė si pasuri gjuhėsore shprehėse dhe si kuptimėsi: ‑ ruatja e qenėsisė shqiptare, forcimi dhe pasurimi i vetėdijes dhe vetėdijėsimit kombėtar, pėr atė qėllimin e fundit thelbėsor qė del nga gjithė vepra letrare e kėtij krijuesi madhor ‑ pėr mirėqėnien tonė tė sotme dhe tė nersėrme".

Vepra e Fishtės njė ungjill i ngrohtė atdhedashurie
Mund tė thuhet hapur, se kontributi i Fishtės, ėshtė simbol i shqiptarizmit tė kulluar dhe gjithė vepra e tij madhore pėrbėn njė ungjill tė ngrohtė atdhedashurie. Si meshtar i pėrvujtė i popullit tė vet qė e donte dhe e respektonte aq shumė, u nderua, u respektu si bari shpirtėror shembullor nga delet e veta dhe bashkėkohėsit, mbasi si njė shqiptar i vėrtetė ruante besė e burrėri, kishte guxim e trimėri, pėr tė cilat gdhendi me pendėn e fuqishme magjinė e madhe tė veprave qė krijoi mendja e begatė, duke ia bėrė dhuratė krenarie gjithė Shqipėrisė.
Pikėrisht pėr kėto virtyte tė ēmueshme, vepra e "poetit nacional" shpaloset me vizione mjaft tė gjėra, me vlera tė shumta e tė njė rėndėsie tė madhe pėr letėrsinė shqipe. Ajo qė e dallon mė sė shumti poetin si gjeni origjinal, midis shumė tė tjerave ėshtė arsyetimi bindės se: Homeri shqiptar nuk ėshtė aspak transplantim i teologjisė a i parimeve tė Urdhėrit Franēeskan, tė cilit me devocion ai i pėrkiste, por ndryshe, ishte mė shumė se kaq, sepse ishte gjithnjė njė vlerė e re qė ripėrtėrihej e ridimensionohej nė njė sistem origjinal vlerash, qė asnjėherė nuk i kundėrvihej kuptimit esencial kristian, nė veprat e tė cilit identifikohet si njė lloj bagazhi i pasur me vlera ripėrtėritėse bashkėkohore. Pėr me tepėr, kjo dėshmohet nė tėrėsinė e kulturės solide qė kishte pasur fatin e mirė tė merrte Fishta, duke pėrthithur ajkėn kulturore botėrore e nė veēanti atė evropiane dhe e transmetoi nektarin si njė trashėgim tė denjė brez pas brezi pėrmes puplės sė shkrimtarit.
Pohimi i thjeshtė i autorit, shpiegon dushėm mesazhin filozofik tė tij tė shprehur nė veprat "Odisea", "Shėn Franēesku i Azisit", "Kryepremja e Shėn Gjonit", tė cilat janė respektivisht: ngallnjimi i lirisė, vėllazėrimi dhe inifikimi sipas vėshtrimit tė kthjellėt tė doktrinės kristiane. Gjithsesi mund tė pohohet me tė drejtėn e qytetarisė shqiptare, se kryevepra aq shumė e adhuruar nga shumė breza si njė margaritar brilant shkėlqen brenda universit qė shpalosė mendja dhe dora e palodhur e shkrimtarit tė pėrkushtuar tėrėsisht interesave tė nacionit shqiptar. Ky prodhimtar i begatė i fushės sė letrave shqipe, asokohe me tė drejtė ishte pėrfshirė me tė drejtė vlerėsimi, nė listėn e Ēmimit Nobėl, si i nagjishėm nė pendėn artistike, ēka nė kėtė mėnyrė kishte kaluar kufijtė etnikė dhe i pėrkiste tashmė edhe fondit tė artė tė letėrsisė botėore.
Si njė intektual universal, eruditi i gjėrė e i thellė Fishta, ka lėnė gjurmė nė fusha po aq tė vėshtira sa ajo e letėrsisė, ku nė mėnyrė tė dukshme, ėshtė shquar si arkitekt shqiptar me shije tė hollė.
Disa nga projektet e realizuar nga mendja krijuese e Fishtės janė: balli i kishės sė Rubikut, qela e Lezhės. Ndėrsa nė Dukagjin (Malėsi e Madhe) ka mbetur si gjurmė e freskėt dora mjeshtėrore e tij, qė e skicoi nė kartė kishėn e Prekalit, kishėn e "Zojės Rruzare" nė qytetin e Shkodrės, ashtu sikurse projektoi kishės sė Troshanit. Po ashtu Fishta organizon me vetėinsiativė ekspozitėn simbolike me titull kuptimplotė "Rozafat", ku pėr vizitorėt e shumtė ardashės, ofroi 25 punime tė nėnshkruara nga dora e frymėzimit tė padėr Gjergjit.

Kraharori i poetit ruajti tituj nderi e fisnikėrie
Fishta i madh nuk mbeti pa u vlerėsuar nga qarqet e interesuara tė kancelarisė sė kulturės dhe tė civilizimit evropian dhe nga bashkėkohėsit e vet. Ai ėshtė nderuar me kurora dafinash argjendi nga Klubi "Gjuha Shqype" i Shkodrės nė vitin 1011, "Penda e Artė" dhėnė pėr merita tė spikatura nė cilėsi shkrimore dhėnė nga qyteti po aq i Beratit nė vitin 1917. Medalja "Mearif" e Klasit II, dhėnė nga shteti i Turqisė mė 1912, "Rihter‑Kreuz" tė dorėzuar nga Austro‑Hungaria nė vitin 1912, "Benemerenza" dhuruar nga Selia e Shenjtė nė Vatikan mė 1925, medalja me emrin e njė zogu mitologjik "Phoenix" dorėzuar nga shteti i Greqisė nė vitin 1931, etj.
At Gjergj Fishta, duke u vlerėsuar, ka sot njė trashėgimi, njė mal tė tėrė me emrin dhe rrymėn e pastėr gjithsesi tė vlerėsuara sa dhe si duhet. Ekzistenca e plotė e botimit tė tij, do tė nxisė kėrshėrinė e studiuesve letrarė qė t'i qasen kėsaj vepre dhe t'a vėshtrojnė atė mbi bazėn e studimit tė kohės nė mėnyrė sa mė komplekse e mė tė gjithanshme.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.djbardhi.tk
Tallava!
Antar i respektuar


Numri i postimeve : 379
Join date : 01/06/2008
Location : Actually in Kosova-Gjilani

MesazhTitulli: Re: GJERGJ FISHTA   Mon Jun 09, 2008 6:09 am

At Gjergj Fishta, figurė e madhe e kombit

nga Ndue Zef Toma

Universi artistik i Fishtės Njė ndėr majat mė tė larta tė relievit tė letėrsisė shqiptare ėshtė, padyshim, vepra e At Gjergj Fishtės. Ndonse kanė kaluar 65 vjet nga dita kur ai mbylli sytė pėrgjithmonė, tė rrahurat e zemrės sė tij pėr popullin e Atdheun i ndjejmė edhe sot nė krijimtarinė e pavdekshme qė na ka lenė. Kur pėrceptojmė epopenė madhėshtore "Lahuta e Malsisė", kėte "Iliadė" tė shqiptarėve, siē e kanė quajtur studiuesit e huaj, pėrjetojmė thellė ndjenjat e shpirtit heroik tė Fishtės. Nė "Mrizin e Zanave" ndiejmė vibrimet e holla tė unit lirik tė tij, qė ngazėllehet nga soditja e flamurit kombėtar, qė valėvitet si krah engjėlli nė fluturim nė sfondin e kaltėr tė Atdheut tė ēliruar, pas natės sė gjatė tė robėrisė osmane. Tė ngrohet shpirti nga zjarri i dashurisė sė zemrės sė tij pėr gjuhėn shqipe, tiparet e sė cilės i krahason me gjumin e embėl tė foshnjes sė pafaj, me dritėn e shpresės, me tė qeshurėn e ēiltėr tė njeriut tė mirė, por edhe me shkrepjen e rrufesė e me tronditjen e tėrmetit. A mund tė shprehet emocionalisht mė kapshėm butėsia e brishtia e gjuhės shqipe se sa kur pėrfytyrohet si njė fllad i lehtė pranveror qė lėmon gjinjtė e trėndafilit? A nuk na duket se ndjejmė nė lekurėn tonė shpimin e gjėmbave tė mprehtė tė satirės sė Fishtės, kur lexojmė "Anzat e Parnasit" e "Gomarin e Babatasit"?

Nga tė gjitha kėto qė thame arrijmė nė pėrfundimin se, kur futemi nė univrsin artistik tė Fishtės, bindemi plotėsisht se zemra e tij rrahu fort pėr Shqipėrinė gjatė gjithė jetės, deri nė frymėmarrjen e fundit, kur pėrpara saj bėri betimin solemn, si biri para nėnės:

Dersa t’mundem me ligjrue
E sa gjallė me frymė unė jam,
Kurrė, Shqipni, s’kam me t’harrue,
Edhe nė vorr me t’pėrmend kam.


Paradokse e (zh)vlerėsimit

Personalitet jo i zakonshėm, me talent e aftėsi tė rralla, me energji e prirje tė gjithanshme, Fishta tėrhoqi qė herėt vėmendjen e bashkėkohėsve, brenda dhe jashtė vendit. Ai qe jo vetėm poet i pėrmasave tė mėdha, por edhe njeri i veprimit shoqėror e politik, atdhetar i flaktė, tribun i popullit, mbrojtės i vendosur e sypatrembur i ēėshtjes kombėtare, pėr tė cilen ngriti zėrin nė shumė mbledhje ndėrkombėtare, si perfaqėsues i Shqipėrisė, duke stigmatizuar fqinjėt grabitqarė dhe fuqitė e mėdha qė qėndronin pas tyre.

Megjithatė, sot ėshtė koha qė pohime tė tilla nuk duhet tė mos deklarohen, po tė provohen me argumente tė pakundėrshtueshme, pėr arsye se, deri tani, jeta dhe vepra e Fishtės kanė kaluar dy periudha vlerėsimi:

Nė tė parėn, sa qe gjallė, Fishta arriti apogjeun e vlerėsimit, duke u ngritur nė piedestalin e lartė tė Poetit Kombėtar.

Nė tė dytėn, vetėm katėr-pesė vjet pas vdekjes, jeta dhe vepra e Fishtės u pėrbaltėn nė mėnyrėn mė tė pashembullt, me synimin qė ai tė varrosej njėherė e pėrgjithmonė, ose, e shumta, tė mbetej si njė njollė e zezė dhe e turpshme nė historinė e letėrsisė shqiptare.

Tė hiperbolizosh vlerat e tua kombėtare, ėshtė njė veprim i kuptueshėm, ndonse jo i drejtė; kurse t‚i zvogėlosh ato, t‚i mohosh, apo, ēka ėshtė edhe mė keq, tė arrish deri aty sa t‚i pėrēmosh, t‚i pėrbaltėsh, siē u veprua me Fishtėn, ėshtė veprimi mė i pakuptueshėm, mė paradoksal, qė mund tė mendohet!

Ėshtė thenė se personalitetet e mėdha kalojnė nėpėr tri periudha vlerėsimi: nė tė parėn, himnizohen, pastaj mohohen, pėr tė arritur, mė nė fund, nė pėrcaktimin e vlerave objektive tė tyre. Nė qoftė se kjo ėshtė e vėrtetė, kohės sonė i bie detyra e vėshtirė dhe mė e rėnda me njė pėrgjegjėsi tė madhe e vendosjes sė Fishtės nė piedestalin qė i takon. Kuptohet se kjo ėshtė njė punė shumė e mundimshme, gjatė sė cilės u duhet rikthyer tė gjitha atyre qė janė thėnė pėr té, mirė apo keq qoftė, duhet "rilexuar" vepra e Fishtės, pėr t‚u thelluar nė analizėn e poetikės dhe tė problematikės, pėr tė nxjerrė sė andejmi mesazhin qė u solli bashkėkohėsve, kur u botua si dhe atė qė marrim né sot prej saj.

Natyrisht, nuk kam asnjė iluzion se mund tė plotėsohet njė detyrė kaq e vėshtirė dhe me njė pėrgjegjėsi tė madhe nė caqet e kėtij artikulli modest popullarizues. Kryerja e saj nė nivelin e dėshiruar mund tė arrihet me pėrpjekje tė pėrbashkėta tė forcave shkencore mė tė afta, me studim tė gjėrė tė monografive, ku vepra e Fishtės tė vėshtrohet nga tė gjitha anėt. Duke shfaqur ndonjė mendim pėr vlerėsimet dhe zhvlerėsimet qė i janė berė Fishtės nė dy periudhat qė pėrmendėm, deshėm vetėm tė ndihmojmė sadopak pėr tė sensibilizuar studimet tona pėr t‚u pėrqendruar mbi kėtė figurė tė madhe tė letėrsisė shqiptare, qė tė pėrcaktojmė drejt vendin dhe rolin qė luajti nė pasurimin dhe nė zhvillimin e saj. Mendoj se koha kėrkon me ngut tė hidhet dritė mbi disa vlerėsime kontradiktore, diametralisht tė kundėrta, qė janė bėrė pėr Fishtėn dhe veprėn e tij.

Nga njėra anė ėshtė thėnė se ėshtė poet i madh, Homeri apo Tirteu i Shqipėrisė. Nga ana tjetėr ėshtė mohuar talenti poetik i tij, ėshtė denigruar si vargėzues i rėndomtė, madje ėshtė edhe akuzuar si pėrvetėsues ikrijimtarisė popullore, pra si plagjiat i saj.

Cila ėshtė e vėrteta shkencore?

Kryevepra e Fishtės, "Lahuta e Malsisė", nga njėra anė ėshtė vlerėsuar si apologjia artistike mė e fuqishme qė i ėshtė bėre Atdheut tė rrudhur e tė copėtuar nga fqinjėt grabitqarė, nga ana tjetėr ėshtė akuzuar pėr frymė shoveniste?

Pėrsėri: Cila ėshtė e vėrteta shkencore? Tokat e kujt synon Fishta tė rrėmbejė, i shtyrė nga shovenizmi i tij? A nuk kanė parasysh autorėt e akuzes se shovenizmit se né jemi i vetmi vend nė Evropė i rrethuar nga tė gjitha anėt me vetveten? A mund tė quhet shovenist Fishta pse denoncoi padrejtėsitė qė i janė bėrė Atdheut tonė nga armiqtė dhe nxori nė shesh ėndrrat e tyre pėr tė copėtuar e pėr tė rrėmbyer pėrsėri trojet tona?

Nga njėra anė ėshtė thėnė se Fishta gjatė gjithė jetės ka luftuar pėr tė drejtat e Shqipėrisė e tė shqiptarėve, nga ana tjetėr ėshtė trumbetuar me forcė e kundėrta: se ai ka qenė i shitur jo tek njė po tek shumė tė huaj, madje, pėr tė mos lėnė pikė dyshimi, ėshtė thėnė se vetė Fishta ka pohuar publikisht se nuk ėshtė shqiptar! A mund tė besohet njė gjė e tillė?! Kėto duhen ndriēuar.

Pėr Fishtėn ėshtė thėnė, pėrsėri pa asnjė argument, se ka pasur paragjykime fetare edhe krahinore, qė ia kanė mjegulluar vėshtrimin atdhetar. Mirėpo, edhe me njė arsyetim fare tė thjeshtė, kam pėrshtypjen se akuza tė tilla bien menjėherė.

Po tė kishte pasur Fishta paragjykime fetare, si do tė shpjegohej qė personazhe tė shumtė tė krijimtarisė sė tij janė "tė fesė tjetėr", madje dhe kryeheroi i kryeveprės sė tij, Oso Kuka, tė cilin e ka pėrjetėsuar nė njė nga tablotė mė madhėshtore dhe mė emocionuese tė letėrsisė shqiptare, edhe ky ėshtė i "fesė tjetėr"?

Po tė kishte pasur paragjykime krahinore At Fishta, si shpjegohet qė binomi poetik, qė pėrshkon nga fillimi nė fund krijimtarine e tij ka gjymtyrė vėllezėrit Toskė e Gegė, tė cilėt me tė njejtin krahasim i karakterizon me dy rrufe qė ēajnė qiellin si shpata dhe zharisin armiqtė?

Po tė kishte pasur Fishta vizion tė ngushtė provincial, si do tė shpjegohej qė ndėrmjet pseudonimeve tė shumta qė pėrdori, me i parapėlqyeri prej tij qe Gegė Toska me tė cilin nėnshkroi kryevepra tė tilla si "Gomari i Babatasit"?

Jo, jo! Akuza tė tilla janė fare tė pathemelta! Siē ka vėrejtur me mprehtėsi shumė kohė mė parė Prof. Eqrem Ēabej, vėshtrimi artistik i Fishtės ishte i tillė qė niste tek malėsori i moēėm Marash Uci dhe vinte gjithnjė duke u shtrirė, deri sa arrinte tek Abdyl Frashėri, tek Lidhja e Prizrenit, pėr tė rrokur, mė nė fund, tėrė Shqipėrinė, tė gjitha trojet tona etnike nga Veriu nė Jug, nga Perėndimi nė Lindje.

Kėto janė vetėm pak gjėra nga shumė e shumė tė tjera qė janė thėnė pėr Fishtėn nė tė dy periudhat: tė vlerėsimit dhe tė denigrimit tė tij. Nė kėtė mėnyre figura e madhe e Fishtės ėshtė veshur me njė mjegullnajė, qė duhet tė zhdavaritet nga kritika dhe nga shkenca letrare objektive.

Nga sa ėshtė thėnė deri sot pėr Fishtėn del se vlerėsimet e larta qė i janė bėrė pėrgjithėsisht janė konkluzione tė nxjerra nga analiza e jetės dhe e veprės sė tij, kurse mohimet dhe denigrimet, deklarata aprioristike tė paargumentuara. Le tė arsyetojmė mbi ndonjėrėn prej tyre. Nė rast se Fishta nuk do tė ishte poet i madh, si mund tė flasin me superlative pėr te autoritete tė tilla tė artit e tė shkencės, vendas dhe tė huaj, si virtuozi i fjalės poetike Lasgush Poradeci, qė e quan me gjuhė metaforike "shkėmb tė tokės dhe shkėmb tė shpirtit shqiptar", qė shpreh me art ndjenja dhe ideale tė mėdha atdhetare? Nė rast se nuk do tė ishte gjeni i letrave shqipe, nuk do tė ishin mahnitur aq shumė nga vepra e tij Aleksander Xhuvani e Maksimilian Lamberci, Eqrem Ēabej e Norbert Jokli, Faik Konica e Anton Harapi, Jolanda Kodra e Kolė Kamsi, Gabriele d‚Anunzio e Kostaq Cipo. Nuk ka dyshim se mendimet e tyre janė shprehje e ēiltėr e ndjenjave qė u ka pėrftuar vepra e Fishtės.

A mund tė besohet se Fishta ishte i shitur tek tė huajtė, pra antikombėtar, kur nė momentet mė tė vėshtira, nė mbledhjet mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare nė Paris, nė Athinė, nė Stamboll, kur fatet e Atdheut ishin nė rrezik, ai u dėrgua si pėrfaqesues i vendit tonė pėr tė mbrojtur tė drejtat e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve?

Prandaj, shkenca dhe kritika letrare kanė mundėsi dhe detyrė parėsore tė rrėzojne me argumente kėto fyerje qellimkėqia dhe nė tė njėjtėn kohė, tė zbulojnė fondin e pasur tė vlerave artistike, shoqėrore e politike tė kėtij personaliteti tė gjithanshėm tė kombit tonė, pėr tė cilat kemi aq shumė nevojė sot.

Nga buronte urrejtja pėr Fishtėn?

Duke pasur bindjen e palėkundur se Fishta ėshtė njė figure ndėr mė tė ndritura tė kombit, natyrshėm lind pyetja: ku e kishte burimin gjithė ajo urrejtje patologjike kundėr tij, qė ēoi nė trillime e shpifje aq monstruoze e njėherėsh, banale sa tė mos besoheshin?

Megjithėse pėr kėtė problem deri tani janė dhėnė disa shpjegime, kam bindjen se pėrbaltja e Fishtės u bė pėr arsye tė koniukturave politike. Dhe nuk kishte si tė ndodhte ndryshe. Nė vitet e para, pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur Jugosllavia ishte "miku" ynė i ngushtė, nuk mund tė qėndronte Fishta dhe vepra e tij, qė demaskonte nga fillimi deri nė fund padrejtėsitė dhe coptimin e trojeve tona nga sllavėt. Pastaj, nė kohėn e miqėsisė me Bashkimin Sovjetik nuk mund tė qėndronte Fishta dhe vepra e tij, qė e shihte Rusinė si tutor tė armiqve tanė dhe kėta tė fundit i cilėsonte shprehimisht "klyshė tė Rusisė".

Nė kohėn kur dy miqėsitė e sipėrme u kthyen nė armiqėsi, Fishta as atėherė nuk mund tė rehabilitohej mė, pėr arsye se ishte hedhur shumė baltė mbi tė.

Rruga pėr tek Fishta

Nė fund tė kėtij njėzetėshekulli qė po pėrcjellim, rruga pėr tek Fishta u hap. Hapat e parė nė kėtė rrugė u hodhėn nga njė turmė e madhe njerėzish qė e prisnin me padurim kėtė ditė, ndėrmjet tė cilėve spikatėn Injac Zamputti, Pal Duka-Gjini (At Danjel Gjeēaj), At Zef Pllumbi, Aurel Plasari, Engjėll Sedaj, Sabri Hamiti, Tonin Ēobani, Stefan Ēapaliku, etj. Qė atėherė kanė filluar tė organizojnė veprimtari shkencore dhe tė shkruajnė artikuj pėrkujtimorė me raste pėrvjetorėsh tė lindjes dhe tė humbjes sė tij.Ribotohen vepra pak tė njohura pėr publikun. Megjithėse tė gjitha kėto janė tė dobishme dhe organizatorėt e tyre meritojnė pėrgėzime, mendojmė se puna pėr tė arrijtur tek zbulimi i plotė i vlerave tė Fishtės mund dhe duhet organizohet mė mirė.

Sė pari, kusht i domosdoshem ėshtė botimi shkencor i veprės sė plotė tė Fishtės. Nuk ka se si tė bėhet studimi pa pasur nė dorė objektin e plotė tė tij.

Sė dyti, Fishta duhet tė zėrė vend denjėsisht nė programet shkollore, si njė nga autorėt mė pėrfaqėsues tė letėrsisė shqiptare.

Sė treti, nė kėtė periudhė, kur ende nuk kemi punime tė plota shteruese, kritikėt dhe studiuesit tanė mė tė pėrgatitur mund tė pėrmbushnin nevojat e tanishme tė ngutshme qė ka shkolla dhe publiku lexues pėr njohjen dhe interpretimin e veprės sė Fishtės.

Natyrisht, puna e deritanishme ka qenė e dobishme dhe do vazhduar me veprimtari dhe shkrime, edhe tė thjeshta, si kjo skicė jetėshkrimore qė po paraqesim nė mbyllje tė kėtij artikulli.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.djbardhi.tk
Tallava!
Antar i respektuar


Numri i postimeve : 379
Join date : 01/06/2008
Location : Actually in Kosova-Gjilani

MesazhTitulli: Re: GJERGJ FISHTA   Mon Jun 09, 2008 6:10 am

At Gjergj Fishta, figurė e madhe e kombit

nga Ndue Zef Toma

Universi artistik i Fishtės Njė ndėr majat mė tė larta tė relievit tė letėrsisė shqiptare ėshtė, padyshim, vepra e At Gjergj Fishtės. Ndonse kanė kaluar 65 vjet nga dita kur ai mbylli sytė pėrgjithmonė, tė rrahurat e zemrės sė tij pėr popullin e Atdheun i ndjejmė edhe sot nė krijimtarinė e pavdekshme qė na ka lenė. Kur pėrceptojmė epopenė madhėshtore "Lahuta e Malsisė", kėte "Iliadė" tė shqiptarėve, siē e kanė quajtur studiuesit e huaj, pėrjetojmė thellė ndjenjat e shpirtit heroik tė Fishtės. Nė "Mrizin e Zanave" ndiejmė vibrimet e holla tė unit lirik tė tij, qė ngazėllehet nga soditja e flamurit kombėtar, qė valėvitet si krah engjėlli nė fluturim nė sfondin e kaltėr tė Atdheut tė ēliruar, pas natės sė gjatė tė robėrisė osmane. Tė ngrohet shpirti nga zjarri i dashurisė sė zemrės sė tij pėr gjuhėn shqipe, tiparet e sė cilės i krahason me gjumin e embėl tė foshnjes sė pafaj, me dritėn e shpresės, me tė qeshurėn e ēiltėr tė njeriut tė mirė, por edhe me shkrepjen e rrufesė e me tronditjen e tėrmetit. A mund tė shprehet emocionalisht mė kapshėm butėsia e brishtia e gjuhės shqipe se sa kur pėrfytyrohet si njė fllad i lehtė pranveror qė lėmon gjinjtė e trėndafilit? A nuk na duket se ndjejmė nė lekurėn tonė shpimin e gjėmbave tė mprehtė tė satirės sė Fishtės, kur lexojmė "Anzat e Parnasit" e "Gomarin e Babatasit"?

Nga tė gjitha kėto qė thame arrijmė nė pėrfundimin se, kur futemi nė univrsin artistik tė Fishtės, bindemi plotėsisht se zemra e tij rrahu fort pėr Shqipėrinė gjatė gjithė jetės, deri nė frymėmarrjen e fundit, kur pėrpara saj bėri betimin solemn, si biri para nėnės:

Dersa t’mundem me ligjrue
E sa gjallė me frymė unė jam,
Kurrė, Shqipni, s’kam me t’harrue,
Edhe nė vorr me t’pėrmend kam.


Paradokse e (zh)vlerėsimit

Personalitet jo i zakonshėm, me talent e aftėsi tė rralla, me energji e prirje tė gjithanshme, Fishta tėrhoqi qė herėt vėmendjen e bashkėkohėsve, brenda dhe jashtė vendit. Ai qe jo vetėm poet i pėrmasave tė mėdha, por edhe njeri i veprimit shoqėror e politik, atdhetar i flaktė, tribun i popullit, mbrojtės i vendosur e sypatrembur i ēėshtjes kombėtare, pėr tė cilen ngriti zėrin nė shumė mbledhje ndėrkombėtare, si perfaqėsues i Shqipėrisė, duke stigmatizuar fqinjėt grabitqarė dhe fuqitė e mėdha qė qėndronin pas tyre.

Megjithatė, sot ėshtė koha qė pohime tė tilla nuk duhet tė mos deklarohen, po tė provohen me argumente tė pakundėrshtueshme, pėr arsye se, deri tani, jeta dhe vepra e Fishtės kanė kaluar dy periudha vlerėsimi:

Nė tė parėn, sa qe gjallė, Fishta arriti apogjeun e vlerėsimit, duke u ngritur nė piedestalin e lartė tė Poetit Kombėtar.

Nė tė dytėn, vetėm katėr-pesė vjet pas vdekjes, jeta dhe vepra e Fishtės u pėrbaltėn nė mėnyrėn mė tė pashembullt, me synimin qė ai tė varrosej njėherė e pėrgjithmonė, ose, e shumta, tė mbetej si njė njollė e zezė dhe e turpshme nė historinė e letėrsisė shqiptare.

Tė hiperbolizosh vlerat e tua kombėtare, ėshtė njė veprim i kuptueshėm, ndonse jo i drejtė; kurse t‚i zvogėlosh ato, t‚i mohosh, apo, ēka ėshtė edhe mė keq, tė arrish deri aty sa t‚i pėrēmosh, t‚i pėrbaltėsh, siē u veprua me Fishtėn, ėshtė veprimi mė i pakuptueshėm, mė paradoksal, qė mund tė mendohet!

Ėshtė thenė se personalitetet e mėdha kalojnė nėpėr tri periudha vlerėsimi: nė tė parėn, himnizohen, pastaj mohohen, pėr tė arritur, mė nė fund, nė pėrcaktimin e vlerave objektive tė tyre. Nė qoftė se kjo ėshtė e vėrtetė, kohės sonė i bie detyra e vėshtirė dhe mė e rėnda me njė pėrgjegjėsi tė madhe e vendosjes sė Fishtės nė piedestalin qė i takon. Kuptohet se kjo ėshtė njė punė shumė e mundimshme, gjatė sė cilės u duhet rikthyer tė gjitha atyre qė janė thėnė pėr té, mirė apo keq qoftė, duhet "rilexuar" vepra e Fishtės, pėr t‚u thelluar nė analizėn e poetikės dhe tė problematikės, pėr tė nxjerrė sė andejmi mesazhin qė u solli bashkėkohėsve, kur u botua si dhe atė qė marrim né sot prej saj.

Natyrisht, nuk kam asnjė iluzion se mund tė plotėsohet njė detyrė kaq e vėshtirė dhe me njė pėrgjegjėsi tė madhe nė caqet e kėtij artikulli modest popullarizues. Kryerja e saj nė nivelin e dėshiruar mund tė arrihet me pėrpjekje tė pėrbashkėta tė forcave shkencore mė tė afta, me studim tė gjėrė tė monografive, ku vepra e Fishtės tė vėshtrohet nga tė gjitha anėt. Duke shfaqur ndonjė mendim pėr vlerėsimet dhe zhvlerėsimet qė i janė berė Fishtės nė dy periudhat qė pėrmendėm, deshėm vetėm tė ndihmojmė sadopak pėr tė sensibilizuar studimet tona pėr t‚u pėrqendruar mbi kėtė figurė tė madhe tė letėrsisė shqiptare, qė tė pėrcaktojmė drejt vendin dhe rolin qė luajti nė pasurimin dhe nė zhvillimin e saj. Mendoj se koha kėrkon me ngut tė hidhet dritė mbi disa vlerėsime kontradiktore, diametralisht tė kundėrta, qė janė bėrė pėr Fishtėn dhe veprėn e tij.

Nga njėra anė ėshtė thėnė se ėshtė poet i madh, Homeri apo Tirteu i Shqipėrisė. Nga ana tjetėr ėshtė mohuar talenti poetik i tij, ėshtė denigruar si vargėzues i rėndomtė, madje ėshtė edhe akuzuar si pėrvetėsues ikrijimtarisė popullore, pra si plagjiat i saj.

Cila ėshtė e vėrteta shkencore?

Kryevepra e Fishtės, "Lahuta e Malsisė", nga njėra anė ėshtė vlerėsuar si apologjia artistike mė e fuqishme qė i ėshtė bėre Atdheut tė rrudhur e tė copėtuar nga fqinjėt grabitqarė, nga ana tjetėr ėshtė akuzuar pėr frymė shoveniste?

Pėrsėri: Cila ėshtė e vėrteta shkencore? Tokat e kujt synon Fishta tė rrėmbejė, i shtyrė nga shovenizmi i tij? A nuk kanė parasysh autorėt e akuzes se shovenizmit se né jemi i vetmi vend nė Evropė i rrethuar nga tė gjitha anėt me vetveten? A mund tė quhet shovenist Fishta pse denoncoi padrejtėsitė qė i janė bėrė Atdheut tonė nga armiqtė dhe nxori nė shesh ėndrrat e tyre pėr tė copėtuar e pėr tė rrėmbyer pėrsėri trojet tona?

Nga njėra anė ėshtė thėnė se Fishta gjatė gjithė jetės ka luftuar pėr tė drejtat e Shqipėrisė e tė shqiptarėve, nga ana tjetėr ėshtė trumbetuar me forcė e kundėrta: se ai ka qenė i shitur jo tek njė po tek shumė tė huaj, madje, pėr tė mos lėnė pikė dyshimi, ėshtė thėnė se vetė Fishta ka pohuar publikisht se nuk ėshtė shqiptar! A mund tė besohet njė gjė e tillė?! Kėto duhen ndriēuar.

Pėr Fishtėn ėshtė thėnė, pėrsėri pa asnjė argument, se ka pasur paragjykime fetare edhe krahinore, qė ia kanė mjegulluar vėshtrimin atdhetar. Mirėpo, edhe me njė arsyetim fare tė thjeshtė, kam pėrshtypjen se akuza tė tilla bien menjėherė.

Po tė kishte pasur Fishta paragjykime fetare, si do tė shpjegohej qė personazhe tė shumtė tė krijimtarisė sė tij janė "tė fesė tjetėr", madje dhe kryeheroi i kryeveprės sė tij, Oso Kuka, tė cilin e ka pėrjetėsuar nė njė nga tablotė mė madhėshtore dhe mė emocionuese tė letėrsisė shqiptare, edhe ky ėshtė i "fesė tjetėr"?

Po tė kishte pasur paragjykime krahinore At Fishta, si shpjegohet qė binomi poetik, qė pėrshkon nga fillimi nė fund krijimtarine e tij ka gjymtyrė vėllezėrit Toskė e Gegė, tė cilėt me tė njejtin krahasim i karakterizon me dy rrufe qė ēajnė qiellin si shpata dhe zharisin armiqtė?

Po tė kishte pasur Fishta vizion tė ngushtė provincial, si do tė shpjegohej qė ndėrmjet pseudonimeve tė shumta qė pėrdori, me i parapėlqyeri prej tij qe Gegė Toska me tė cilin nėnshkroi kryevepra tė tilla si "Gomari i Babatasit"?

Jo, jo! Akuza tė tilla janė fare tė pathemelta! Siē ka vėrejtur me mprehtėsi shumė kohė mė parė Prof. Eqrem Ēabej, vėshtrimi artistik i Fishtės ishte i tillė qė niste tek malėsori i moēėm Marash Uci dhe vinte gjithnjė duke u shtrirė, deri sa arrinte tek Abdyl Frashėri, tek Lidhja e Prizrenit, pėr tė rrokur, mė nė fund, tėrė Shqipėrinė, tė gjitha trojet tona etnike nga Veriu nė Jug, nga Perėndimi nė Lindje.

Kėto janė vetėm pak gjėra nga shumė e shumė tė tjera qė janė thėnė pėr Fishtėn nė tė dy periudhat: tė vlerėsimit dhe tė denigrimit tė tij. Nė kėtė mėnyre figura e madhe e Fishtės ėshtė veshur me njė mjegullnajė, qė duhet tė zhdavaritet nga kritika dhe nga shkenca letrare objektive.

Nga sa ėshtė thėnė deri sot pėr Fishtėn del se vlerėsimet e larta qė i janė bėrė pėrgjithėsisht janė konkluzione tė nxjerra nga analiza e jetės dhe e veprės sė tij, kurse mohimet dhe denigrimet, deklarata aprioristike tė paargumentuara. Le tė arsyetojmė mbi ndonjėrėn prej tyre. Nė rast se Fishta nuk do tė ishte poet i madh, si mund tė flasin me superlative pėr te autoritete tė tilla tė artit e tė shkencės, vendas dhe tė huaj, si virtuozi i fjalės poetike Lasgush Poradeci, qė e quan me gjuhė metaforike "shkėmb tė tokės dhe shkėmb tė shpirtit shqiptar", qė shpreh me art ndjenja dhe ideale tė mėdha atdhetare? Nė rast se nuk do tė ishte gjeni i letrave shqipe, nuk do tė ishin mahnitur aq shumė nga vepra e tij Aleksander Xhuvani e Maksimilian Lamberci, Eqrem Ēabej e Norbert Jokli, Faik Konica e Anton Harapi, Jolanda Kodra e Kolė Kamsi, Gabriele d‚Anunzio e Kostaq Cipo. Nuk ka dyshim se mendimet e tyre janė shprehje e ēiltėr e ndjenjave qė u ka pėrftuar vepra e Fishtės.

A mund tė besohet se Fishta ishte i shitur tek tė huajtė, pra antikombėtar, kur nė momentet mė tė vėshtira, nė mbledhjet mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare nė Paris, nė Athinė, nė Stamboll, kur fatet e Atdheut ishin nė rrezik, ai u dėrgua si pėrfaqesues i vendit tonė pėr tė mbrojtur tė drejtat e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve?

Prandaj, shkenca dhe kritika letrare kanė mundėsi dhe detyrė parėsore tė rrėzojne me argumente kėto fyerje qellimkėqia dhe nė tė njėjtėn kohė, tė zbulojnė fondin e pasur tė vlerave artistike, shoqėrore e politike tė kėtij personaliteti tė gjithanshėm tė kombit tonė, pėr tė cilat kemi aq shumė nevojė sot.

Nga buronte urrejtja pėr Fishtėn?

Duke pasur bindjen e palėkundur se Fishta ėshtė njė figure ndėr mė tė ndritura tė kombit, natyrshėm lind pyetja: ku e kishte burimin gjithė ajo urrejtje patologjike kundėr tij, qė ēoi nė trillime e shpifje aq monstruoze e njėherėsh, banale sa tė mos besoheshin?

Megjithėse pėr kėtė problem deri tani janė dhėnė disa shpjegime, kam bindjen se pėrbaltja e Fishtės u bė pėr arsye tė koniukturave politike. Dhe nuk kishte si tė ndodhte ndryshe. Nė vitet e para, pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur Jugosllavia ishte "miku" ynė i ngushtė, nuk mund tė qėndronte Fishta dhe vepra e tij, qė demaskonte nga fillimi deri nė fund padrejtėsitė dhe coptimin e trojeve tona nga sllavėt. Pastaj, nė kohėn e miqėsisė me Bashkimin Sovjetik nuk mund tė qėndronte Fishta dhe vepra e tij, qė e shihte Rusinė si tutor tė armiqve tanė dhe kėta tė fundit i cilėsonte shprehimisht "klyshė tė Rusisė".

Nė kohėn kur dy miqėsitė e sipėrme u kthyen nė armiqėsi, Fishta as atėherė nuk mund tė rehabilitohej mė, pėr arsye se ishte hedhur shumė baltė mbi tė.

Rruga pėr tek Fishta

Nė fund tė kėtij njėzetėshekulli qė po pėrcjellim, rruga pėr tek Fishta u hap. Hapat e parė nė kėtė rrugė u hodhėn nga njė turmė e madhe njerėzish qė e prisnin me padurim kėtė ditė, ndėrmjet tė cilėve spikatėn Injac Zamputti, Pal Duka-Gjini (At Danjel Gjeēaj), At Zef Pllumbi, Aurel Plasari, Engjėll Sedaj, Sabri Hamiti, Tonin Ēobani, Stefan Ēapaliku, etj. Qė atėherė kanė filluar tė organizojnė veprimtari shkencore dhe tė shkruajnė artikuj pėrkujtimorė me raste pėrvjetorėsh tė lindjes dhe tė humbjes sė tij.Ribotohen vepra pak tė njohura pėr publikun. Megjithėse tė gjitha kėto janė tė dobishme dhe organizatorėt e tyre meritojnė pėrgėzime, mendojmė se puna pėr tė arrijtur tek zbulimi i plotė i vlerave tė Fishtės mund dhe duhet organizohet mė mirė.

Sė pari, kusht i domosdoshem ėshtė botimi shkencor i veprės sė plotė tė Fishtės. Nuk ka se si tė bėhet studimi pa pasur nė dorė objektin e plotė tė tij.

Sė dyti, Fishta duhet tė zėrė vend denjėsisht nė programet shkollore, si njė nga autorėt mė pėrfaqėsues tė letėrsisė shqiptare.

Sė treti, nė kėtė periudhė, kur ende nuk kemi punime tė plota shteruese, kritikėt dhe studiuesit tanė mė tė pėrgatitur mund tė pėrmbushnin nevojat e tanishme tė ngutshme qė ka shkolla dhe publiku lexues pėr njohjen dhe interpretimin e veprės sė Fishtės.

Natyrisht, puna e deritanishme ka qenė e dobishme dhe do vazhduar me veprimtari dhe shkrime, edhe tė thjeshta, si kjo skicė jetėshkrimore qė po paraqesim nė mbyllje tė kėtij artikulli.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.djbardhi.tk
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: GJERGJ FISHTA   Today at 11:05 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GJERGJ FISHTA
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Frank Shkreli: Pėrpjekje patetike pėr tė denigruar At Gjergj Fishtėn
» Gjergj Fishta
» Fiqiri Sejdiaj: At Gjergj Fishta pa veladon
» At Gjergj Fishta, Nder i Kombit
» Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, prijėsi dhe heroi mė i madh nė histori

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Kultura :: Letersia-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Have a free blog with Sosblogs