LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Mėsova se..

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Mėsova se..   Sat Oct 16, 2010 5:43 pm

Mėsova se mė tė lumturit janė ata, tė cilėt kanė pėrmbushur zemrat e tyre me dashurinė e All-llahut, dhe janė tė pėrmalluar pėr Te. Ndėrsa tė tjerėt jetojnė nė iluzione, qė nuk pėrmban tjetėr pėrpos pėrjetime tė dynjas kalimtare.

Dhe se dituria e vėrtete ėshtė dritė qė Allahu hedh nė zemėr, siē ka thėnė imam Maliku, Allahu e mėshirofte! Nuk ėshtė vetėm me tė mbledhur shumė pėrmendėsh.

Dhe se begatia e diturisė nė vete dhe tek njerėzit ėshtė aq sa ėshtė i lidhur personi me Kur'anin Famėlartė dhe aq sa tė kujdesėt pėr te.

Dhe tė nderohet dijetari nė mesin e umetit aq sa i pason ai gjurmet pejgamberike, ngase nga kjo rrjedh nderi mbi te. Ndersa dijetari i lidhur me dynja po tė jetė prijės, ai ėshtė dėmtuesi me i madh i dinit.

Dhe se dijetarin qė e pėrgadit qeverija e prishur pėr vetėdijen e gjėndjes se popullit, nuk ėshtė tjetėr pos buri e koordinuar nga qeveria, dhe ai do jetė kazme pėr rrenimin e atij populli.

Dhe se s'ka mundėsi tė mėkėmbėt njė umet i pėrparuar dhe as qė tė pėrcjellet mesazhi e tij, pa rregullore politike tė nxjerrura nga besimi dhe sheriatit islam.
Dhe perderisa nė mėsin e umetit nuk ka njerėz besnik, qė e bartin kėtė mesazh sipas rregullorės politike tė kėtij dini dhe nuk veprojnė me te, atėherė ata do tė jenė njė kope qė do t'i drejtojė tagjija dhe kamxhiku nė ahurin e roberimit.

Dhe se organizimin pėr rizgjimin islam nuk ka mundėsi ta bėjė askush tjetėr pėrveē atyre qė janė gjithmonė tė gatshėm qė tė veprojnė per islamin. Ndėrsa ata qė e pėrfaqėsojnė kėtė organizim, nėse nuk kanė aftėsi qė t'i pėrmbushin skajet e projektit tė kėtij organizimi dhe kuadro, do tė deshtojė nė udhėheqjen e kėtij organizimi.
Dhe se obligimi mė i madh i sistemit politik nė islam ėshtė vuarja e kurorės sė krenarisė mbi kokėn e umetit. E njė gjė e tillė nuk mund tė realizohet pa praktikimin e sheriatit.

Dhe se ai umet, i cili ia kthen shpindėn xhihadit nuk e meriton e as nuk do tė ketė krenari.
Dhe se krimi me i madh i sistemit tė mykur arab, i gjunėzuar nė krye tė udhėheqės sė popullit tė tij, ėshtė humbja e krenarisė sė umetit qė ia sollėn duke shmangur sheriatin e Allahut dhe dorezimin e tij nė dorėn e armikut. Ndėrsa, ai cili u jep kėtė tė drejtė ėshtė edhe me kriminel sesa ata. Ndėrsa, ai i cili i shpėrbėn umetit pėr Allahun do tė sheh miresi, nderė, fitore dhe suksese (prej anės se Allahut). E nėse e godet ndonjė sprove nė rrugėn e Tij, Allahu do tė zbret nė zemrėn e tij qetėsi dhe durim prej nga nuk e mendon. Dhe do tė dėrgojė mbi te ėmbelsira nė kohėrat mė tė nėvojshme prej nga ai s'e kujton. Dhe kėshtu do tė jetė nėn strehimin e Tij dhe i nderuar me krenari deriqė ta takojė Allahun [subhanehu ve teala].

Dhe prej nderit mė tė ēmueshem ėshtė qė Allahu tė tė radhisė nė rreshtin e ushtarėve tė Tij. Atėherė, mos u brengos ndaj vuajtjeve nė rrugėn e Tij ngase durimi zbret me te, dhe sė qetėsia aty gjindet. Pėr kėtė Thotė Allahu [subhanehu ve teala]:

"E, pa dyshim se me vėshtirėsinė ėshtė lehtėsimi" [El-Inshirah, 5]

E nuk ka thėnė se pas vėshtirėsis, por me veshtiresinė ėshtė lehtesimi.
Dhe se njėriu mė budalla ėshtė ai qė ėshtė mashtruar me menēurin e tij, fuqin dhe pėrpjekjet e tija. Realiteti ėshtė se disa njerėz perdorėn nga ana e Allahut dhe tė tjerėt janė nė fatin e shejtanit, dhe Allahu nuk i pėrdore per fenė e tij, pėrveē tė sinqertit dhe ata qe u kanė mbeshtetur vetėm Atij.

Dhe mėsova se duaja ėshtė ēelėsi i ēdo tė mire dhe nuk perjashtohet nga kjo e mirė askush pėrveē atij qe e ka pėrjashtuar vetėn e tij.

Dhe se sprova nuk ka ilaē tjetėr pėrpos durimit dhe pėr ziliqarin nuk ka shėrim tjetėr pėrpos qė t'i mbeshtetė Allahut dhe t'i anashkalojė ato qė e mundojnė.

Dhe se zilia gjithėherė ka sjellė pengesa dhe vėshtirėsi nė realizim e projekteve gjatė thirrjes islame. Gjithashtu ajo ka shkaktuar vonesė nė realizimin e qellimeve te tyre. Prandaj, nuk ka ilaē me tė mirė pėr zilaqarin se sa sinqeriteti.

Dhe se mbeshtetja e sinqertė nė All-llahun ėshtė nė sekretin e shpėtimit mė tė madh. Pėr kėtė fituesit mė tė mėdhej ishin ata qė i tejkaluan tė tjerėt nė xhenet. E ata janė shtatėdhjetėmijė veta qe do tė hynė pa dhėnė llogari, ngase ishin me tė sinqertit nė tevekul (mbeshtetje nė Allahun).

Dhe se burri i mirė qė ėshtė sprovuar me burgim ose do t'i shtohet vlera e mirė dhe vendosshmeria ose i keqėsohet gjendja edhe bie nga vlerat – Allahu na ruajt. Kurse tė pakėt janė ata qė qėndrojnė nė atė gjendje qė kan qenė.

Dhe se sinqeriteti ėshtė mė e kushtueshme e atyre qė veprojnė pėr islam, pėr atė duhet qė ēdo aktivist duhet nxitur pėr ta arritė kėtė, duke ia lenė synimet e tyre nė dijenin e Allahut.

Dhe s'ka me injorant se ai, i cili mashtorhet me fjalėt e pretenduesve para se t'i sheh veprat e tyre, dhe se ai i cili mashtrohet me veprat e tyre nė kohėn e liris para se t'i sheh ata nė kohėn e sproves.

Dhe se mėsimet e vėrteta tė besimit janė nė fushat e xhihadit dhe ballafaqimit me injorancen. Kėtė e kemi vėrejtur qartazi nė irak, qė mund ta marrim si shėmbull. Pėr njė kohė shumė tė shkurtė, trimat besimtarė, i njohėn kėto mėsime dhe i punuan ato, nė ate kohė kur e gjithė kjo u injorua nga ata, tė cilėt me dekada me rradhė ishin mesuesa tė kėsaj lėmie dhe nuk mjaftuan me kaq. Pėrdorėn diturin e tyre nė luftė kundėr besimit (tevhidit) dhe pjestarėve tė tij.

Mėsova se pėr ēdo send ka ilaē pėrveē marrėzisė. Tė largohesh nga ata ėshtė rehati shpirtrore, edhe pse sprova me to ėshtė e domosdoshme, s'ka tė ikur. E mendjelehtėsia ėshtė shėnja mė e madhe e marrėzisė.

Dhe se qėndrimi nė parime ėshtė shenja me e madhe e butėsisė dhe urtėsisė.

Mėsova dhe se ēėshtjet qė gjinden tek thirrėsat islam dhe qė hasin mospajtime nė to janė pesė:

1. Ēėshtje qė as nuk meriton tė emėrtohet ēeshtje.

2. Ēėshtje qė nuk duhet ndalur shumė tek to, por aq sa u takon.

3. Ēėshtje qė duhet tė ndalur para tyre edhe pse diskutimi nė to ėshtė i lehtė dhe i afėrt.

4. Ēėshtje qė meriton tė merret qendrim i prerė ndaj kundershtarit.

5. Ēėshtje e cila meriton distancim dhe braktisjen e kundershtarin.

E ngatėrrimi mes tyre ėshtė i madh nė fushėn e thirrjes, e perzierja mes tyre dhe lakmisė sė vetvetės ėshtė edhe mė e shumtė.

Mėsova se njerėzit janė tre shkallėsh:

• Njerėz qė aftesitė mendore tė tyre i kanė te kufizuara tek disa pėrsona tė veēantė, nuk mendojnė me gjatė sesa rreth e pėrqark tyre. Dhe nė bazė tė kėsaj dhe marrin qėndrimet e tyre.

• Ndėrsa njė grup tjetėr e kufizon tė menduarit e tyre nė ndodhi, nuk posedojnė njė vizion tė mėtutjeshėm. Kėshtuqė, ēdo ndodhi i merr ata djathtas e majtas dhe sa herė qė kalon njė ngjarje angazhohen me ngjarjėn tjetėr.

• Ndėrsa njė grup tjetėr kanė synime dhe dėshira tė morishme, duke poseduar mendime tė pėrgjithshme tė plota, dhe tė menduarit e tyre pėrqėndrohet nė atė burim dhe pėrpiqet tė pėrfshijė nė tėrėsi, t'i pėrmisojė dhe orientojė njerėzit ashtu siē duhet nė kėtė fushė.

Pra, tė parėt stagnojnė nė bregdet. Ata qė vijojnė pas tyre zhytėn nė ujė tė turbullt. Ndėrsa pala e tretė ėshtė ajo qė di tė notojė nė oqean. Sepse Allahu [subhanehu ve teala] pėr ēdo send ka krijuar mundėsi .

Mėsova se e tėrė intelegjenca ėshtė dallimi i shkallėve tė mirėsis dhe shkallėve tė sė keqės dhe tė u ipet perparesi mė tė rėndėsishmėve nė kohėrat specifike. Pėrndryshe, vetėm t'i dallosh tė mirėn nga e keqa ėshtė lehtė pėr ēdokend.

Dhe se nga gabimet e mėdha ėshtė mosnjohja e ndryshimeve tė karakterit tė njerėzve gjatė aplikimit tė projektėve islame. Ngase ēdokush ėshtė i paraprirė pėr tė punuar atė pėr tė cilėn ėshtė krijuar. Andaj, ka mundėsi qė njė projekt tė jetė i pėrshtatshėm pėr njė mjedis e tė dėshtojė nė njė mjedis tjetėr, ashtu siē mund tė jetė i pėrshtatshėm pėr njė person dhe nuk i pėrshtatėt njė tjetrit.

Dhe se butėsia e urtėsia bashkė me besnikėrinė dhe qėndrueshmėrinė janė sekretėt e suksesit tė aktiviteti tė davetit (thirrjes).

Dhe se xhihadi ėshtė organimzimi i gjithė umetit dhe nuk mund tė ketė sukses nė atė mjedis qė nuk pėrgaditėn pėr atė.

Dhe se burrat janė katėr llojesh:

• Njė lloj burrash qė mund tė mos i shohėsh nė kohėn e paqės dhe qetėsisė. Mirėpo, kur ndodhė ndonjė vėrull a rrėmujė shpejtojnė drejtė teje pėr tė tė dalė nė ndihmė.

• Njė lloj tjetėr i burrave qė janė prezent nė kohėn e qetėsisė, mirėpo nė kohėrat e vėshtira kur ndodhė ndonjė rrėmujė, fshihen dhe nuk dukėn.

• Njė lloj burrash qė nuk turpėrohen qė tė ka braktisur nė kohėn kur pate nėvojė pėr ta dhe pastaj tė vijnė kur ai ka nėvojė pėr ty.

• Dhe njė tjetėr qė kurr nuk tė afrohet pėrpos kur dėshiron qė tė dėmtojė.

I pari ėshtė burrė besnik me plot kuptimin e fjalės.

I dyti ėshtė shoqėrues i njė rruge tė shkurtė.

I treti ėshtė mashtrues.

I katėrti ėshtė armik. Edhe pse ai armiqėsia e tij ėshtė nė dobinė tėnde, mirėpo ai kėtė nuk e heton.

Poashtu, gratė janė katėr llojesh :

• Njera qė ėshtė burrėreshė dhe ngritet nė pozita tė larta qė ndodhė qė shumica e burrave tė mos kenė mundėsi ta arrijnė kėtė pozitė.

• Njė grua e bekuar, motėr e ndershme, ndihmuese nė tė mirė gjithėherė kur ka mundėsi dhe arsyetohet kur nuk ka mundėsi.. Nė mesine e umetit ka shumė tė tilla tė bereqetshme saqė disa prej tyre kanė mė shumė sukses dhe bereqet nė davet sesa shumė disa tė tjerė qė pretėndojnė se janė davexhi –thirrėsa.

• Njė grua e mbuluar, si shumica e femrave besimtare, tė pastėrta nga sprovat e ato janė vepėrmirat dhe fidan i burrave.

• Dhe njė lloj tjetėr qė janė litarė nga litarėt e shejtanit, qė me to shejtani gjuan fatin e zjarrit –Allahu na ruajt prej llojit te tyre! Ashtu siē ėshtė cekur nė hadith: “ Mallkoni se ato janė tė mallkuara!“

Dhe se tė rinjtė nga mesi i tė mirėve janė gjithashtu katėr lloje:
• Njė i ri, i udhėzuar me sinqeritet dhe pėrqafues i sė vėrtetės me besnikeri, i motivizuar, vullnetlartė, keta janė shtyllat e islamit dhe ardhmėria e tij.

• Njė i ri, qė nuk ėshtė si ky qė pėrmendėm mė lartė. Mirėpo, ėshtė shpirtmirė. Shoqėrohet me llojin e parė, u bė i lumtur me kėtė shoqėrim dhe pėrfitoi.

• Njė i ri, qė kalon kohėn e lirė me tė rinjtė e mirė, ai do tė jetė njeri prej dyve: ose mėrzitet dhe e le shoqėrimin e tyre dhe anon nė sprovat e dynjas ose ka pėr ta goditur era e udhėzimit dhe ndryshon e permiresohet gjendja e tij.

• Dhe njė ri, i cili e llogarit vetėn mes tyre, mirėpo ėshtė shpirtkeq dhe rrallė herė ndodhė qė tė jetė i pėrqėndrueshėm me ta.

Dhe se studentėt islam janė gjithashtu katėr llojesh:

• Studenti i sinqertė, i mallėngjyer nė dituri, ėshtė i qėndrueshėm si hekuri. Kėtij do t'i dhurohet trashegimia profetike.

• Studenti qė pėrpiqet me mundėsit e tija, kėtė nuk ka pėr ta humbė Allahu [subhanehu ve teala], ashtu siē kan thėnė dijetarėt: Perpiqu nė studime se do tė tė vijė ndihma (suksesi).

• Studenti qė e humbė kohėn nė ēėshtje diskutabile dhe me polemika tė kota. Pra, ky e ka humbur bereqetin e diturisė dhe do tė deshpėrohet pėr humbjen e mundėsive. E nėse nuk zgjohet dhe merr vetėdijėn do tė mbesė i dėshpėruar pėr tėrė jeten.

• Dhe studenti qė me diturin e tij don tė ketė pėrfitime tė kėsaj bote. Kėta janė kaloresit e djajve. Nėse arrijnė qė kėta tė kenė ndonjė pozitė, mjer Islami nga ata.

Mėsova dhe se pėrpjekjet e njerėzve tė rėndomtė, qė dėshirojnė te hecin nė kėtė rrugė, e pėrmbushin jetėn e tyre me vepra tė mira.
Ndėrsa pėrpjekjet e disa tė veēantėve ėshtė shfrytėzimi i veprave tė mira nė kohėrat mė tė vlefshme.

Ndėrsa perpjekjet e atyre mė tė veēantėve ėshtė qė tė realizojne pozitat mė tė larta qė Allahu ka percaktuar pėr adhurim ndaj tij. E nė veēanti ato lloje tė adhurimėve qė kanė tė bejnė me zemrėn. Kėshtuqe ata janė tė pėrgaditur ēdoherė nė kėtė front.
Dhe se kush vepron mirė gjatė natės shpėrblehet gjatė ditės. E kush vepron mirė gjatė ditės shpėrblehet gjatė natės.

Dhe kush i ka raportėt e pastėrta me Allahun dhe dhuntitė do t'i ketė tė tilla. Ndersa ai, i cili i dobėson marredheniet me Allahun dhe shpėrblimin do ta kėtė tė tille.
Dhe ēdo sprovė, saqo qė tė jetė e madhe, ėshtė e vogėl nė syrin e atij qė kjo botė nuk ka peshė pėr tė, por jeton pėr botėn e pėrherėshme. Dhe ēdo sprovė ėshtė e rėndė dhe e pakalueshme pėr ata qė lakmojnė shumė nė kėtė dunja dhe nuk shpresojnė fare Ahiretin.

Poashtu, ēdo mashtirm i shjetanit ėshtė i dobėt nė syrin e atij qė nuk jeton pėr kėtė botė, por jeton pėr Ahiret.

Dhe shumica e prishjeve dhe ndamjeve mes njerėzve dhe mes familjeve ėshtė nga pasojat e mėkatėve dhe pakujdesia ndaj tė pėrmendurit e Allahut [subhanehu ve teala].

Dhe ata qė kanė karakter tė vrazhdė nuk mund tė shijojne bukuri dhe mirėsi nė jetėn e tyre dhe nuk dine fare pėr ndjenjat e dashurisė sė pastėr. Dhe se ata tė ulėtit dhe tė lehtėt nuk shikojnė bukuri pėrveē me syrin e epsheve tė ndaluara .

Dhe i mashtruar i vėrtetė ėshtė ai, i cili e ka lidhur zemrėn e tij me njerėzit dhe shumica e njerėzve janė tė sprovuar me njerez.

Thotė All-llahu i njerėzve:

"Thuaj: “Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve! Sunduesin e njerėzve, Tė adhuruarin meritor tė njerėzve!" [En-Nas, 1-3]

Dhe mesova se s'ka njeri pa te meta dhe gabime, por e gjithė ēėshtja ėshtė nė shpirtmirėsi dhe dashuri tė sė mirės ndaj besimtarėve. Ēdo njeri duhet tė orvatėt tė veprojė drejtė apo sė paku tė pėrpiqėt qė t'ia qėllojė. E kush do tė jetė i kėtillė Allahu ka pėr t'ia mbuluar tė metat e tija para krijesave dhe do t’ia falė tė metat dhe do t’ia mundesojė tė kėtė pėrfundimin nga kjo botė me vepra tė mira.

Lus Allahun qė t'na furnizojė nga mirėsia e Tij, t'na japė shendet, t'na i mbulojė tė metat dhe tė na dhurojė perfundim tė mirė dhe t'na i pėrmison gjėndjen nė kėtė botė dhe ahiret, neve dhe tė gjithė besimtarėve!
Amin
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Mėsova se..
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Shkenca dhe jeta :: Shkenca dhe jeta-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Sosblogs.com