LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Thu Sep 30, 2010 11:15 pm

Autor: Prof. Dr. Ahmed Neufel



Kur'ani madhėshtor ėshtė thesari ynė i cili ėshtė i pashtershėm, arkat e fjalėve tė tij janė pėrplot me kuptime tė larta, dhe nuk tė mbetet ty pos qė ti hapėsh kėto arka dhe qė tė ti dhuroj margaritarėt e bukur prej kuptimeve Kur'anore, me tė cilat e gjen lumturin njeriu, individi dhe shoqėria nė kėtė bot dhe nė ahiret [ boten tjetėr ].

Tema jonė ka tė bėj me ligjet tė cilat Allahu i madhėrishėm i ka shpėrnda nėpėrmes fjalėve tė Tij.

Kuptimi i ligjit: Janė rregulla apo norma tė caktuara tė cilat e sistematizojnė [ organizojnė ] njė ēėshtje tė caktuar. Si psh. Ligjet e ndryshimit, ligjet e ngadhėnjimit, ligjet e bashkimit dhe tė ndarjes, etj...

Prej tė arriturave madhėshtore tė Kur'anit nė Umetin e Kur'anit: ėshtė formimi i logjikes ligjore, nė vend tė asaj mitike [ tė bazuar nė mite ] apo legjendare apo tė jashtėzakonshme e cila mbizotėronte nė periudhat para ardhjes sė Kur'anit.

Kuptimi i Logjikes ligjore: Ėshtė ajo logjik e cila kėrkon nė shkaqet e gjerave, dhe nė esencėn e tyre, zhvillimin e tyre, avancimin e tyre, lulėzimin e tyre, zhdukjen e tyre, me metodė shkencore dhe logjike objektive.

Logjika e cila merret me sėmundjen si shembull, me ligjin e shkakut dhe arsyes dhe nė kėrkimin e ilaēit nė bazė tė kėsaj, atėherė nuk ėshtė e nevojshme kthimi nė absurditet, sharlatanizėm apo magji tė ndryshme.

Kjo ėshtė logjika e cila e nėnshtron kėtė gjithėsi tė nėnshtruar nė shėrbim tė njeriut, pėr ta shėrbyer njeriun.

Dhe me meditim – me tė cilin na urdhėroj Allahu nė kėtė gjithėsi – zbulojmė se ajo [gjithėsia] u krijua mbi ligje tė pėrcaktuara nė mėnyrė precize, sikurse llogaritja kohore pėrcaktohet nė bazė tė tyre.

Thotė Allahu fuqiplotė nė Kur'an: "Dielli dhe hėna udhėtojnė sipas njė pėrcaktimi tė saktė." [er-rrahman 5]

"Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur". [el-furkan 2]

Nėse ana materiale nė kėtė Univers, qė ėshtė mė e paktė, ėshtė e organizuar nė mėnyrė perfekte, dhe e ngritur mbi ligje precize, a mund tė supozosh se ana abstrakte [ ideore ] dhe shoqėrore, e ajo ėshtė mė me vlerė, a mund tė jetė punė e paplanifikushme dhe pa ligje? Kjo ėshtė e pamundur.

Por them: Ligji i materies universale mund tė tejkalohet, mirėpo ligji abstrakto shoqėror nuk ndryshohet, duke u nisur nga kjo thotė Allahu pėr botėn e materies: " Po Ne i thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!" [el-enbija 69].

"Ndėrsa Ne Musait i thamė: "Me shkopin tėnd bjeri detit". Deti u nda dhe ēdo pjesė u bė si kodėr e madhe". [ esh-shuara' 63]

Kurse pėr ligjin shoqėror thotė: "E nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim dhe nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh ndryshim" [Fatir 43]

Mirėpo njerėzit nuk e shikojnė ligjin shoqėror me tė njėjtin shikim serioz ashtu siē e shikojnė ligjin natyroro material. Tė gjithė – besimtar dhe jobesimtar – i nxitojnė ligjet shoqėrore: jobesimtarėt duke u tallur me to, dhe besimtarėt me padurim presin fitoren! Dhe pėr kėtė Allahu e pėrshkroi njeriun, qė tė gjithė, si tė nxituar, duke thėnė: "Njeriu nga vetė natyra e tij ėshtė i ngutshėm, e Unė do t'ua tregoj juve masėn Time ndėshkuese, pra mos kėrkoni t'u vijė mė shpejtė."[el-enbija 37]

Dhe thotė: "Njeriu (nga vetė natyra e tij) ėshtė i ngutshėm". [el-isra11]



Ligjet e ngadhėnjimit [Fitores]

Allahu ka caktuar ligje tė posaēme kategorike e tė hollėsishme pėr fitoren, nė tė cilat nuk shmanget e as nuk favorizohet askush, sikur tė favorizohej dikush do tė ishte ai i dėrguari i Allahut [ paqja qoftė mbi tė ] i cili e la Uhudin me 70 sahabi tė vrarė dhe po aq tė plagosur, dhe me dhimbjet e renda tė cilat i digjnin zemrat besimtare.

Ligji i parė: Ta dimė se kjo botė, qė nga ai moment qė refuzoi shejtani i mallkuar tė bie nė sexhde u nda nė dy ushtri: Ushtria e Allahut nėn udhėheqjen e tė dėrguarve tė Allahut [ paqja qoftė mbi ta ], dhe ushtria e humnerės nėn udhėheqjen e djallit. Dhe lufta dhe armiqėsia patjetėr do tė pėrfundoj nė mes tyre, dhe fitorja patjetėr do tė jetė pėr ushtrinė e Imanit [besimit].

"Luftoni pra miqtė e djallit, s'ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt”. [en-nisa 76]

Dhe prej ligjeve tė kėsaj beteje nė mes tė vėrtetės dhe gėnjeshtrės: ligji i shtytjes [reaksionit], dhe ndryshimi i ditėve [kohėrave], dhe nėse ėshtė lėvizja e ujit esenciale pėr pastėrtinė e tij, dhe sikur mos tė ishte shtytja e valėve, nuk do tė pastrohej uji, dhe do tė ndotej, po tė mos ishte shtytja nė mes popujve do tė ndotej toka.

"Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka" [el-bekareh 251]

Dhe ėshtė pėrsėrit ky ligj dy herė nė suren el-bekareh dhe suren el-haxh, pėr ta konfirmuar rėndėsinė e tij.

Kam lexuar nė librin e filozofit dhe historianit francez [Gustav lubon] tė quajtur" Ligjet psikologjike pėr pėrparimin e shoqėrive ", sa qė gati ėshtė kopjim i pėrpiktė i ajetit Kur'anor. Thotė: " Lufta nuk ėshtė e gjitha sherr, sepse taksa e paqes mund tė jetė mė e shtrenjte se sa taksa e luftės, nėse nuk ndodh shtytja nė mes shoqėrive pėrmes luftėrave mund tė bien ato nė gjendje tė qetėsisė qė i ngjan vdekjes".

Them: prej kėtu ėshtė bėrė obligim lufta pėr besimtarėt nė librin e madhėrishėm Kur'anin qė ta largojnė prej vetes sė tyre njė ligj tė pėrcaktuar e ai ėshtė : shtytja me forcė, sepse ai i cili e posedon forcėn nuk pret qė tė tjerėt ta posedojnė atė, por do tė shpejtoj nė shfrytėzimin e saj qė tua imponoj dėshirėn [synimet] e tij mbi ta, pėr kėtė thotė Allahu i lartėsuar: "Juve u ėshtė bėrė obligim lufta, ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu e di (fundin e ēdo sendi) e ju nuk dini." [el-bekareh 216]

Paqja ėshtė njė ėndėrr e dėshiruar qė moti, e popujt janė tė shkujdesur nė detin e iluzioneve dhe pikėrisht kjo ua obligon kėtė imagjinatė nė realitetin e pėrcaktuar e ai ėshtė konflikti [pėrplasja], dhe prej kėtu pėrgatitja dhe pėrforcimi i domosdoshėm pėr ta larguar agresionin e jo tė bėhemi agresor.

Dhe prej ligjit tė Allahut nė kėtė betejė nė mes tė vėrtetės dhe gėnjeshtrės ėshtė: se gėnjeshtra fillon e fuqishme e rebelizuar dhe e tejshtrirė, kurse e vėrteta fillon me kapacitete tė thjeshta, mundėsi tė kufizuara, sa qė e bėnė parashikuesin e tyre tė mos pres ndonjė rezultat, dhe e nxit parin e gėnjeshtrės tė bėhen mė kryeneē, sa qė edhe tė vėrtetėn ta sfidojnė, "Por All-llahu ishte Ai qė zbatoi ēėshtjen e kryer tanimė" [el-enfal 42]. Qė tė nxehet beteja, do tė thyhet paria e gėnjeshtrės, dhe tė jetė nė fund fitorja e sigurt e parisė sė vėrtetės, dhe ndeshja e fundit pėr tė do tė jetė beteja me gėnjeshtrėn dhe me tė gjitha forcat e saj.

Sepse gėnjeshtra ėshtė e shkatėrruar dhe pėr shkatėrrimin e saj ka ligj tė veēantė, atė qė unė e quaj duke u mbėshtetur nė ajete Kur'anore: "copėtimi i skajeve" duke arritur nė eliminimin e plot, dhe ērrėnjosjen e pėrgjithshme tė gėnjeshtrės. Dėgjo nė ajetet qė kanė tė bėjnė me kėtė specifik:

Thotė Allahu i madhėruar nė suren Ali imran [kaptina e luftės sė Uhudit]: "(U ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė robėr)," [Ali Imran 127].

Dhe nė suren er-rra'd tematik e sė cilės ėshtė: paraqitja e formės tė vėrtetės dhe gėnjeshtrės nė formėn e ujit dhe shkumės, e vėrteta mbetet, kurse gėnjeshtra zhdukėse ėshtė ajo qė ecėn me mbeturinat, nė kėtė kaptin thotė Allahu: "A nuk shohin ata se Ne i sjellim pakėsimin e tokės (sė tyre) nga tė gjitha anėt e saj. All-llahu gjykon, e s'ka kush qė mund t'i kundėrvihet gjykimit tė Tij. Ai ndėrmerr masė tė shpejtė." [er-rra'd 41]

Dhe nė kaptinen el-Enbija e tha po tė njėjtėn tė vėrtet dhe tė njėjtin ligj: "A nuk e vėrejnė ata se Ne ua pakėsojmė tokėn nga anėt e saj, atėherė a mos ata do tė jenė fitues (o tė humbur)?" [el-enbija 44]

Ky citat Kur'anor nuk ėshtė mrekulli shkencore siē janė munduar disa ta komentojnė, por ai ėshtė mė madhėshtor se kjo, ai ėshtė ligj i shkatėrrimit tė civilizimeve, dhe rregull i zhdukjes sė gėnjeshtrės.

Perandorit shkatėrrohen duke u pakėsuar cepet e tyre, pėr kėtė arsye Perandorit mundohen vazhdimisht ti zgjerojnė skajet e tyre, ti shtrijnė dhe shtojnė ato, sepse nė to ėshtė mbrojta e zemrės apo qendrės, sikur Amerika sot qė lufton nė Afganistan pėr ta ruajtur Vashigtonin ashtu siē pretendojnė, ajo kujdeset nė largimin, zgjerimin dhe shtrirjen e skajeve tė saj pėr ta ruajtur qendrėn. Mirėpo ligėshtimi i zemrės vjen prej gjakderdhjes sė skajeve.

Ky ėshtė ligji i copėtimeve tė skajeve. Sikur prindėrit qė nuk e hetojnė rritjen e fėmijėve tė tyre pėr shkak tė ngadalėsisė sė zhvillimit tė tyre, ashtu sikur nuk e vėren zvarritjen e pleqėrisė njeriu dhe ata qė janė rreth tij dhe bashkėjetuesit e tij pėrveē pas disa viteve. Kėshtu ėshtė dobėsimi i civilizimeve, fillon zvarritja e sėmundjes nė to dhe zgjerohet dalėngadalė dhe zakonisht nuk ndjehet e as nuk preket, e kur tė shumohet ajo shihen gjurmėt e saj dhe shfaqet pėr ēdo person qė sheh.

Kjo i ngjason meēeve tė demave nė Spanjė. Fillon demi [ose civilizimi] me fuqinė e tij tė plot, i tėrbuar mbizotėron nė arenė, me vrull dhe fuqi, dhe fillojnė shpatat ti ngulen nė shpinėn e tij, fillon gjakderdhja, fillon tė depėrton ligėshtia nė kyēet e tij, dhe pėrmbyset mbi tokė, i lodhur dhe i pafuqishėm. Kėshtu janė civilizimet.

O paria e besimtarėve, mos t'iu mashtroj dukja e forcės sė gėnjeshtrės dhe rrėmuja e saj, dhe mos tua dobėsoj vendosmėrinė tuaj tėrbimi i gėnjeshtrės ndaj tė vėrtetės, dhe dobėsia e dukjes sė vėrtetės, sepse prapa dukshmėrisė ka brendėsi dhe tė vėrtet tjetėr: e vėrteta do tė ngadhėnjej, edhe nėse sinjalet tregojnė tė kundėrtėn "All-llahu ėshtė mbizotėrues i punės sė vet, por shumica e njerėzve nuk e dinė (fshehtėsinė e ēėshtjeve)." [Jusuf 21]

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 10:06 pm


" Filozofia greke eshte nje sistem idesh,konfucianizmi dhe religionet e lindjes jane nje sistem morali,judaizmi,katolicizmi dhe muslimanizmi jane nje sistem ligjesh dhe ceremonish.
Krishterimi eshte Krishti vete qe jeton brenda njeriut."
Mendja njerezore: Fuqia e mendjes per te pare vetem ate qe korespondon me opinionin aktual dhe ate te pelqyeshem nga vetja dhe qe deshton per te pare gjithēka qe e kundershton ate,jo me ane te refuzimit ( te ndergjegjshem,te arsyeshem),por me ane te paaftesise se ēuditshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 10:27 pm

Enigma e madhe e komunizmit fillon qė nga simboli i tij, Ylli i kuq. Ky simbol u adoptua nga Revolucioni Bolshevik nė Rusi, pėr t’ u bėrė pastaj simbol i komunizmit ndėrkombėtar.

Pėrpjekjet pėr t’ ia atribuar Marksit dhe Engelsit janė krejt tė kota. Ylli i kuq u adoptua si simbol pas Revolucionit tė Tetorit, madje kohė mė vonė. Ėshtė interesante se as Lenini, as Stalini mė pas, nuk parapėlqyen qė ta marrin autorėsinė e kėtij simboli. Arsyeja nuk ėshtė e vėshtirė qė tė kuptohet. Ylli me pesė cepa, ndryshe pentagrami, ishte njė simbol djallėzor qė nė Antikitet. Ai pėrdorej dhe pėrdoret gjerėsisht nė magjinė e zezė. Gjithashtu ylli me pesė cepa ėshtė dhe njė simbol i freemasonerisė . Pse duhej qė komunizmi ateist tė adoptonte njė simbol mistik, reaksionar nė fjalorin komunist? Kjo tregonte se komunizmi kishte njė origjinė tė errėt, okulte, dhe nuk ishte ideologji e proletariatit, sikur vetėshpallej.
Mė pas u tha se Ylli i kuq simbolizonte pesė kontinentet, kur ato nė fakt qenė gjashtė. Njeriu qė kishte pėrgjegjėsinė pėr adoptimin e kėtij simboli nga bolshevikėt ishte ēifuti Lev Bronshtajn (Trocki). Por as ai vetė, mė vonė, kur u largua nga Bashkimi Sovjetik si kundėrshtar i Stalinit, nuk tregoi ndonjė entuziazėm pėr ta marrė pėrsipėr autorėsinė e simbolit tė komunizmit ndėrkombėtar. Nė Bashkimin Sovjetik u krijua dhe njė Urdhėr i Yllit tė Kuq, nė vitet tridhjetė, qė ishte njė dekoratė e lartė, por nuk u botua kurrė njė libėr pėr historinė e Yllit tė kuq, si simbol. Njė gjė ėshtė e sigurt. Ylli i kuq u bė njė simbol nėn tė cilėn rreth gjysma e njerėzimit kaloi vuajtje tė tmerrshme nė shekullin XX, duke pėrfshirė dhe shqiptarėt. Ylli i kuq u shndėrrua nė njė simbol tė mistikės ateiste, derisa me tė u krijuan regjime tė njė teokracie tė llojit tė vet, me sundimtarė-zota, tė
llojit tė Stalinit, Enver Hoxhės, Mao Ce Dun etj. Regjimeve totalitare komuniste u pėrshtatej simboli i idhujtarisė djallėzore, Ylli i kuq.
Ylli i kuq ėshtė vetėm i fundit nė radhėn e simboleve pagane djallėzore, qė iu janė imponuar shqiptarėve me dhunė. Para tij qenė simbolet islamike tė Gurit tė zi dhe Gjysmėhėnės. Guri i zi ėshtė objekti mė i shenjtė i fesė islame. Ai gjendet nė qytetin e Mekės nė tempullin Kaaba. Si tempulli, ashtu dhe Guri i zi, i cili gjendet nė tė i pėrkasin periudhės para Muhametit. Tempulli Kaaba dhe vetė Guri i zi i pėrkasin njė kulti politeist (pagan) arab dhe mbaheshin si vend i shenjtė, pėrkatėsisht objekt i shenjtė, qė shumė kohė para Muhametit. Nė kohėn kur arabėt qenė paganė, ata e adhuronin Gurin e zi si njė objekt tė shenjtė dhe mendonin se ai ndrynte imazhin e 360 zotave (meshkuj dhe femra). Nė fakt Guri i zi ishte njė meteor i rėndomtė. Kur Muhameti krijoi fenė islame, ai u tregua shumė praktik, si tregtar qė ishte. Derisa ai shpalli me fjalė ndalimin e idhujtarisė, me vepra i inkorporoi objektet e shenjta tė kulteve idhujtare nė fenė e re.
Kėshtu, tempulli pagan i Kaaba nė Mekė u bė tempulli mė i shenjtė i Islamit dhe Guri i zi, objekti i shenjtė i fesė islame. Muhameti shpalli se Kaaba ishte vendi ku Zoti hodhi njė gur pėr t’ i treguar Ademit dhe Havasė (Adamit dhe Evės) se ku duhej tė ndėrtonin tempullin e parė pėr tė. Sipas tij ky tempull u ndėrtua dhe nė tė u vendos guri i hedhur nga Zoti, i cili nė fillim qe i bardhė, por u nxi se reflektonte mėkatet e njerėzve. Asgjė e tillė nuk thuhet nė Testamentin e Vjetėr. Atje nuk thuhet as ajo qė pretendonte Muhameti se tempulli dhe Guri u zhdukėn gjatė Pėrmbytjes sė Madhe, pėr t’ u gjetur mė pas nga Ibrahimi (Abrahami), i cili urdhėroi djalin e vet qė tė ndėrtonte njė tempull tė ri nė atė vend dhe tė vendoste nė tė gurin e shenjtė. Kėshtu supozohet qė tė jetė ndėrtuar tempulli i Kaaba. Por, arkeologjia na thotė se Meka ėshtė mė hershme se shekulli IV pas Krishtit, ndėrsa Abrahami kishte 2400 jetuar vite para kėsaj kohe. Nė tė vėrtetė adhurimi i gurėve qė supozohej se kishin rėnė nga qielli ishte idhujtaria mė e pėrhapur ndėr popujt semitikė, duke pėrfshirė edhe arabėt. Ēdo fis arab kishte Kaaba-n e vet, me gurin e vet tė shenjtė. Arabėt mund ta pranonin njė fe tė re mė lehtė nė rast se ajo integronte kultet e mėparshme idhujtare. Ky qe sekreti i suksesit tė Muhametit.
Muhameti tregoi njė fantazi tė madhe pėr tė integruar ritualet idhujtare nė fenė e re, qė supozohet tė ishte kundėr idhujtarisė, nė mėnyrė qė arabėt idhujtarė tė pranonin fenė e re. Kėshtu, arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė ecnin pėrreth tempullit shtatė herė. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se kėshtu kishte bėrė Ibrahimi. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė puthnin gurėt e tyre tė shenjtė. Muhameti e pėrfshiu edhe kėtė rit nė fenė islame, edhe pse kjo ishte idhujtari flagrante. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė hidhnin gurė gjatė ritualeve tė shenjta. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Ibrahimi kishte gjuajtur me gurė djallin. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė gjatė ritualit tė vraponin mes dy idhujve, Isaf dhe Naila. Muhameti e pėrfshiu dhe kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Hagari vrapoi mes dy kodrave
kur shkoi tė mbushte ujė pėr Ismailin.
Pas pelegrinazhit nė Kaaba arabėt idhujtarė e kishin zakon qė t’ i bėnin njė lutje tė veēantė zotit Hubal, i cili ishte kryezoti nė panteonin prej 360 zotash, dhe paraqitej nė trajtėn e Hėnės (trupit qiellor). Adhurimi i Hėnės ėshtė i kuptueshėm nė popujt e shkretėtirės se Hėna ndriēon me freski, ndėrsa Dielli ndriēon duke sjellė edhe njė vapė mbytėse nė shkretėtirė. Nė tė vėrtetė tempulli i Kaaba i qe kushtuar Hubalit, Kryezotit-Hėnė . Muhameti e ruajti simbolin e hėnės, duke e bėrė gjysmėhėnėn simbolin e shenjtė tė Islamit, i cili gjendet nė kulmin e ēdo xhamie. Kėshtu, Muhameti i dha Allahut tiparet e Hubalit, madje duke ruajtur edhe lutjen pėrfundimtare pėr kėtė nė fund tė pelegrinazhit (haxh). Pėr arabėt Allahu ishte Hubali.
Muhametit i duheshin kėto kompromise me idhujtarinė se ai ishte njė politikan para sė gjithash, i cili po krijonte njė ideologji pėr ndėrtimin e njė kombi dhe tė njė shteti. Nė tė vėrtetė Muhameti ėshtė krijuesi i kombit arab. Islami u bė ideja nacionale arabe. Ajo qė bėri Muhameti ishte tė shartonte Judaizmin dhe Krishterimin, duke krijuar mbi bazėn e tyre njė fe tė re, njė Judeo-Krishterim tė arabizuar. Vepra e Muhametit ėshtė e ngjashme me atė qė bėri Sava nė Serbinė e shekullit XIII, tė cilin serbėt e mbajnė si shenjtin e tyre. Sava krijoi variantin serb tė Krishterimit, ai e serbizoi Krishterimin, nė dobi tė kombndėrtimit serb. Madje serbėt edhe fenė e krishterė e quajnė pravoslava. Njė gjė tė ngjashme bėri Henry VIII i Anglisė nė shekullin XVI, duke krijuar Anglikanizmin, si Krishterimi nė version anglez. Islami ngjan shumė me Anglikanizmin dhe Pravoslavizmin, dhe mund tė quhet Arabokanizėm, nė analogji me Anglikanizmin.
Dilema, a kombi a feja u ėshtė paraqitur tė gjithė kombeve. Disa prej tyre e zgjidhėn nė tė mire te fesė, disa nė tė mirė tė kombit. Kombet mė solide janė ata qė nacionalizuan fenė, duke krijuar versionin nacional tė saj, si anglezėt, serbėt, rusėt, arabėt, japonezėt, grekėt. Kombet qė nuk e bėnė dot kėtė vuajtėn shumė nga luftrat fetare si gjermanėt, francezėt, ēekėt etj. Arabėt nuk e ruajtėn dot gjatė arritjen e Madhe tė Muhametit dhe u ndanė nė sunitė e shiitė, tė cilėt qė atėherė bėjnė lufta tė pėrgjakshme mes tyre. Kjo tregon se arritja e Muhametit ishte iluzore.
Ne shqiptarėve nuk na lidh veēse njė aksident historik me fenė e shpikur nga Muhameti, pėr tė bashkuar arabėt nė njė komb dhe njė shtet. Ky aksident historik ishte pushtimi osman dhe fekthimi i dhunshėm qė ushtroi ai tek shqiptarėt. Ėshtė absurde qė edhe sot tė ketė shqiptarė, pėr fat tė mirė njė pakicė tek kombi shqiptar nė dy anėt e kufirit, tė cilėt ende besojnė tek njė fe si Islami, e cila nuk ėshtė tjetėr veēse njė pėrzierje ritesh idhujtare dhe fragmentesh tė kopjuara nga librat e shenjtė tė Judaizmit dhe Krishterimit. Ne shqiptarėt jemi njė komb europian, jetojmė nė Europė, tė ardhmen e shohim tė lidhur me Perėndimin, ndėrsa Islami na tėrheq kah shkretėtirat, si njė magjistar i keq. Islami prish koherencėn nacionale shqiptare. Derisa serbi e quan veten serb i krishterė dhe jo i krishterė serb, muslimani praktikant nuk e quan veten shqiptar musliman, por musliman shqiptar. Kjo do tė thotė se shqiptarizmi i tij ėshtė fiktiv. Kur e pyet nėse e quan veten shqiptar musliman apo musliman shqiptar, tek ai befas shfaqet arabi. Gėrvishte pak praktikantin musliman dhe pas shqiptarit nė dukje tek ai do tė dalė arabi. Pėr mua muslimani shqiptar ėshtė armiku, me tė nuk kam ē’ tė diskutoj, dhe me tė as mund tė diskutohet. Ai shfaq njė barbari tė thellė. Unė e urrej atė, se ai ėshtė bartės i njė feje qė shfaq hapur armiqėsinė ndaj kombit shqiptar.
Islami ėshtė armik i kombit shqiptar dhe bota islame e urren kombin shqiptar. Kjo u provua kur Kosova shpalli pavarėsinė nė 2008. Ishte pritur qė vendet islamike do tė qenė ndėr tė parat qė do ta njihnin nė bllok pavarėsinė e Kosovės. Por jo. Vendet arabe shfaqėn njė mungesė tė qartė dėshire pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės. Vendi i parė arab qė e njohu pavarėsinė e Kosovės, ishte i pesėdhjeti nė radhėn e atyre qė e bėnė kėtė dhe ky vend qenė Emiratet e Bashkuara Arabe. Ky vend ėshtė njė protektorat amerikan dhe kuptohet se kėtė gjė e ka bėrė pas presionit tė fortė amerikan, jo me vullnetin e vet. Arabia Saudite, vendi i Mekės, Kaaba-s, dhe Gurit tė zi, ishte vendi i pesėdhjetėetetė nė radhėn e atyre qė e njohėn pavarėsinė e Kosovės, ēka tregon se kjo u bė pas presionit amerikan. Kur shikon se Kosta Rika, nė Amerikėn Qendrore dhe Peruja nė Amerikėn Jugore qenė vendi i shtatė, pėrkatėsisht i gjashtėmbėdhjeti qė njohėn pavarėsinė e Kosovės, e kupton mė qartė armiqėsinė e botės islame ndaj Kosovės, ēka ėshtė shfaqje e armiqėsisė ndaj kombit shqiptar. Vendet vėrtet tė pavarura islamike si Irani, Siria, Libia, Indonezia, Pakistani, Algjeria, nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Turqia vėrtet e njohu pavarėsinė e Kosovės, por kur nė tetor 2009 Presidenti turk Abdullah Gul vizitoi Serbinė ai bėri deklaratėn e bujshme: “Serbia ėshtė vendi kyē nė Ballkan”.(Deklarata e Gul citohet sipas faqes zyrtare on-line tė Presidentit tė Turqisė:
http://209.85. 229.132/search? q=cache:W0/ kIG5×6SsJ: www.tccb. gov.tr/common/ iframes/Haberler /HaberArsiv/ HaberDetay. aspx%3Fid% 3D921)
Kjo nuk ka kuptim tjetėr veē atij se Turqia e ka njohur Kosovėn nėn presionin amerikan. Nė mars 2010 ambasadori turk nė Serbi, Ahmet Suha Omar bėri njė deklaratė qė u pasqyruar edhe nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė:
Pas njohjes sė pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės Turqia nuk ka bėrė asnjė veprim tjetėr qė do tė dėmtonte Beogradin, ēka ėshtė ēmuar shumė nga autoritetet serbe.(Deklarata e diplomatit turk citohet sipas website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė: http://www.mfa. gov.rs/Pressfram e.htm)
Nė gjuhėn diplomatike kjo do tė thotė se Turqia e njohu Kosovėn e detyruar nga SHBA-tė, por nuk ka ndėrmend tė bėjė hapa tė tjerė pėr ta mbėshtetur atė. Serbia e shprehu kėnaqėsinė dhe dha sinjalin se e kishte marrė saktė kumtin, duke e pasqyruar deklaratėn e diplomatit turk nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme. Ėshtė e vėrtetė se pavarėsinė e Kosovės nuk e ka njohur edhe Vatikani, por ai e ka bėrė kėtė se Kosovėn e sheh si vend islamik.
Sot deislamizimi ėshtė sfida historike pėr shqiptarėt, nė dy anėt e kufirit. Nė trojet shqiptare duhet tė zhbėhet ēdo shenjė e Islamit. Islami nuk mund tė ketė tė njėjtin status si Krishterimi nė hapėsirėn shqiptare se ėshtė fe e sjellė nga pushtuesi. Sot Islami bojkotohet nga pjesa mė e madhe e shqiptarėve paraardhėsit e tė cilėve u kthyen dhunshėm dikur nė fenė islame, dhe mbijeton vetėm falė njė pakice aktive, militante. Ne shqiptarėt duhet tė ndahemi me Islamin me anė tė njė referendumi mbarėkombėtar, ku njerėzit duhet tė pyeten pėr ndalimin e tij. Ky referendum duhet tė bėhet me votim tė hapur, si njė rast i veēantė, se kur osmanėt e pushtuan Shqipėrinė dhe e imponuan Islamin nuk u dhanė njerėzve lirinė e shprehjes. Ēdo njeriu qė do tė deklarohet si musliman duhet t’ i hiqet shtetėsia e Republikės sė Shqipėrisė, eventualisht e Kosovės dhe tė marrė statusin e emigrantit, duke u quajtur emigrant arab. Derisa nė Shqipėri dhe Kosovė ka njė komunitet tė sajuar egjiptian, le tė ketė dhe njė komunitet emigrantėsh arabė. Me kėtė rast zgjidhet edhe statusi i egjiptianėve dhe romėve, njė pjesė e madhe e tė cilėve mbushin sheshet gjatė faljes sė Bajramit pėr tė pėrfituar nga xhamitė miell, vaj dhe sheqer.
Unė jam i sigurt se nė Republikėn e Shqipėrisė Islami do tė marrė 2% tė votave. Nuk mund ta them sa do tė marrė nė Kosovė dhe nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė. Unė kam bindjen se nė Kosovė Islami nuk do tė fitojė nė njė referendum. Nėse fiton nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė atėherė kėta njerėz le tė shkojnė nė dreq, le tė shkojnė tek guri i zi i Mekės, se nuk kanė ēka i duhen kombit shqiptar. Pėr mua ata ėshtė njėlloj sikur tė jenė nė Arabi.
Shqiptarėt mund tė besojnė tek Zoti pa pasur nevojė pėr kėtė surrogat-fe tė shkretėtirave, ēka ėshtė Islami. Islami shqiptarėve nuk u ka sjellė veēse tė kėqija, dhe tė kėqija mė tė mėdha do t’ u sjellė edhe nė tė ardhmen. Islami nuk i lidh shqiptarėt me Zotin, por me idhujtari antike tė shkretėtirave.
Ne shqiptarėt jemi njė komb i vogėl dhe si i tillė ne duhet tė ecim me shembuj, me modele. Ne kemi afėr serbėt, tė cilėt e kanė kombėtarizuar fenė dhe janė mė mirė se ne. Edhe ne shqiptarėt kemi nevojė pėr fe qė flasin shqip, tė cilat pse jo kanė edhe shenjtorė shqiptarė. Kėshtu feja do tė bėhet konstituentė e nacionit (kombit). Parakushti pėr kėtė ėshtė deislamizimi i shqiptarėve, i cili do tė sjellė qė kombi shqiptar tė ēlirohet edhe nga kulte tė tjera tė huaja siē ėshtė Krishterimi Ortodoks Grek, i cili u ka imponuar shqiptarėve si shenjtorė oficerė tė zbulimit tė Rusisė, si Kozma Etolioti, i shpallur si Shėn Kozmai, apo sundimtarė dhe pushtues serbė tė trojeve shqiptare, si Jovan Vladimiri, kulti i tė cilit mbahet nga Kisha Ortodokse e uzurpuar e Shqipėrisė, nė mes tė Shqipėrisė, nė Elbasan. Nėse do tė bėhet deislamizimi i shqiptarėve, do tė jetė shumė e lehtė qė tė
dehelenizohet dhe tė deserbizohet Krishterimi shqiptar, duke u shpallur shenjtorė nė vend tė Kozmait dhe Jovan Vladimirit, pishtarė tė Shqiptarizmės si Papa Kristo Negovani, Fan Noli etj.
Nė hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit ka njė pakicė aktive islamike, e cila bėn gjithēka qė t’ u japė trojeve shqiptare profil islamik. Kėta, derisa qarkullojnė dhe pėrhapin me zell literaturė ku thuhen gjithė tė zezat pėr Krishterimin, reagojnė me nervozizėm kur vihet nė diskutim feja e tyre. Kėta duan tė imponojnė nė debatin shqiptar Sheriatin, gjoja nė emėr tė tolerancės fetare dhe tė ndalojnė kritikėn pėr Islamin. Por nuk mund tė ndalohet kritika pėr njė fe libri i sė cilės, Kurani, ka ardhur nė Shqipėri nė majė tė jataganit osman. Kėta janė versioni islamik i stalinistėve. Ylli i kuq dhe Guri i zi takohen si simbole tė sė keqes. Ne nuk mund tė lejojmė qė fati i kombit shqiptar tė rrijė edhe mė tej i ndryrė si nė njė magji tė zezė tek Guri i zi nė Mekė.
Islamikėt pretendojnė se feja e tyre ofron norma morale pėr njeriun, pėr ta bėrė botėn tė pėrkryer, por a nuk pretendonte dhe komunizmi tė njėjtėn gjė? Komunistėt nuk i pėrgjigjeshin pyetjes se si ishte e mundur qė njė doktrinė e cila pretendonte tė ishte zgjidhja morale pėr njerėzimin, kishte si simbol atė tė mistikės djallėzore. Tė njėjtės pyetje nuk i pėrgjigjen edhe islamikėt, tė cilėt kanė si simbole ato tė idhujtarisė sė shkretėtirave.
Bashkimi Europian ka deklaruar se zgjerimi i tij nė Ballkan do tė pezullohet pėr tė rifilluar pas vitit 2020, duke u bėrė njė pėrjashtim vetėm pėr Kroacinė. Kjo do tė thotė se Bashkimi Europian do tė lerė jashtė derės sė tij vetėm pesė (gjashtė) vende, me popullsi konsistente muslimane, tė cilėt janė Serbia, Bosnjė-Herzegovina, Shqipėria, Maqedonia, Kosova dhe Mali i Zi. Serbia ėshtė vend i krishterė me njė minoritet musliman, por derisa nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės dhe e quan kėtė pjesė tė territorit tė saj, atėherė vetėdeklarohet vend me njė popullsi tė madhe muslimane. Nė tė vėrtetė ekziston njė lidhje e qartė mes qėndrimit tė Bashkimit Europian kundėr anėtarėsimit tė Turqisė nė BE, dhe qėndrimit kundėr anėtarėsimit nė BE tė vendeve ballkanase ku ka popullsi konsistente muslimane, tė krijuar nė kohėn e pushtimit osman.
Pezullimi i zgjerimit tė Bashkimit Europian nė Ballkan deri nė njė datė tė pacaktuar pas vitit 2020, kur nuk ka asnjė garanci se pas vitit 2020 do tė rifillojė zgjerimi i Bashkimit Europian nė Ballkan, pritet qė tė ketė njė efekt tė madh nė vendet qė mbeten jashtė. Ato do ta pėrjetojnė kėtė sikur u bėhet pėr shkak tė muslimanėve, tė cilėt u kanė zėnė derėn. Kjo do tė bėjė qė shoqėritė e kėtyre vendeve tė radikalizohen dhe tė ndėrmarrin veprime pėr t’ u ēliruar nga muslimanėt e tyre. Kjo do tė ndodhė edhe nė Shqipėri, ku pjesa e krishterė e popullsisė do tė fajėsojė edhe mė fort pjesėn muslimane pėr mbetjen e vendit jashtė Bashkimit Europian. Kėshtu Islami kėrcėnon kohezionin nacional shqiptar.
Vendet e fqinje tė krishtere tė mbetura jashtė Bashkimit Europian, duke e kuptuar shkakun e refuzimit, do ta pėrdorin atė pėr tė pastruar territorin e tyre dhe territorin shqiptar qė pretendojnė nga kėto mbetje osmane, ēka ata i quajnė muslimanėt. Kombi shqiptar me profil islamik ėshtė ai ēka u duhet serbėve e grekėve qė nė njė situatė tė favorshme ta palestinizojnė hapėsirėn shqiptare, duke e bėrė Shqipėrinė si Bregun Perėndimor, dhe Kosovėn si Gazėn, ku do tė futin ushtritė pėr tė luftuar kinse terrorizmin islamik. Pėr njė pakicė shqiptarėsh qė besojnė tek Islami kjo nuk ka rėndėsi, se ata nė fillim e quajnė veten muslimanė, pastaj edhe shqiptarė. Pėr ta atdheu i vėrtetė ėshtė Arabia, ndėrsa nė Europė e shohin veten si “kolona e pestė” e Islamit, si pararoja e tij. Islamikėt nuk e fshehin kėnaqėsinė qė Shqipėria po mbetet jashtė Bashkimit Europian.
Islami i ka shpallur luftė kombit shqiptar, duke synuar qė ta mbajė tė ndarė nga Perėndimi. Nė kėtė luftė xhamitė janė fortesat e ushtrisė armike, minaret janė tytat e topave tė ushtrisė armike, islamikėt praktikantė janė ushtarėt armiq. Strategjia ėshtė qė hapėsira shqiptare tė shfaqet me njė profil islamik, nė shpėrpjestim me numrin e muslimanėve praktikantė. Prandaj altoparlantėt e minareve ulėrinė arabisht, sikur kumtojnė triumfin islamik nė kėtė luftė. Ose kombi shqiptar do tė ndahet nga Islami, duke u vetėdeislamizuar, ose Islami do ta mbysė kombin shqiptar.

Last Updated on E Marte, 25 Maj 2010 21:32

Written by Gazeta SOT
E Merkure, 26 Maj 2010 00:00
Nga Kastriot MYFTARAJ

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 10:30 pm

mir bre agim a me shkrimet e keti psikopati po meresh a ? ler lere kastriot ..myftaraj njeri qe e ka humb kretibilitetin me ai ....as qenuk me intreson se cfar thot ai njeri...me vjen keq..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 10:53 pm

Dakord,s'po merremi me Kastriotin po me ke te merremi ? me ata qe qe hyjne ne shtepi te huaj pa trokitur dhe thone :Do t'ja kalojme mire ne shtepin tende,pa marre mireseardhe nga te zotet e shtepise.!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 10:55 pm

nejse kerkoj falje nese kam hyr ne shtepi te gabuar....
e kjo tregon se sa je shqiptare...sa edi une dhe sa kam lexuar shqiptaret evertet gjithmon kan qen bujar dhe mikprites eju si ju....kjo tregon shuuuum..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 11:35 pm

Shqiptari i thote mikut :Mire se ke ardh,kur ai nga jasht i thote : A doni miq?
Por ti hyre pa te thene askush mireseardhe!
Dhe me e keqja :nuk na prure ndonje gje te re nga Maqedonia per shqiptaret e maqedonise,vellezrit tane ,por na paraqite miqte e tu nga Arabia ne te gjitha fushat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Fri Oct 01, 2010 11:41 pm

sHUM GABIM PO Paragjikoni indruar asgje nuk kam pru dicka ARABE kjo eshte nje keqkuptim apo paragjikim ngase Islami si fe nuk eshte fe e Arabve kete ose edini ose nuk keni njohuri. ose beheni se nuk e dini....

pikrisht disa tema postova jan thjesht mendime te intelektualve evropian cfar mendojn per Islamin
nese epercjell shtipin edin mire se sote top tem eshte biseda per fen ISLAME dhe kjo nuk ka te bej me arabet....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:02 am

ngase Islami si fe nuk eshte fe e Arabve kete ose edini ose nuk keni njohuri. ose beheni se nuk e dini....
Por e kujt eshte kjo fe e turqve?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:11 am

Islami nuk eshte fe as e turqve as e arabve as e persianve as, e amerikanve as e as e ...

por eshte fe qiellore e Shpallur nga Zoti per gjith njerzimin per ti nxjer njerzit nga teri ne drite...ketu hyn te gjith njerzit pamar parasish se cilit komb i takon eshte fe e logjikes dhe vetem ato qe logjikojn dhe qe mendojn munden ta kuptojn ..ndersa ato qe meren me paragjikime jan shum larg te vertetes..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:14 am

Po qendren ku e ka ? Ne Arabi apo ne Turqi.
Sepse muslimanet shqiptare ne shume raste thone :jemi turqe,duam baben.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:17 am

jo nuk ke faj ti fajin eka Enver hoxha qe ju ka lan keshtu dhe jua ka lajtur trurin me nje sistem qe ka ndaluar praktikim efes pa mar parasysh...
te gjitha fet qyellore qendren ekan ne lindje.....sic jan islami krishterizmi dhe hebreizmi...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:20 am

Por pyetja ime ishte:ku e ka qendren muslimanizmi?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   Sat Oct 02, 2010 12:39 am

Islamizmi eshte nje grumbull doktrinash politike qe synojne ndertimin e nje shteti qe gjen ne fene islame principet per te ndertuar shtetin ne sferen ekonomike politike she sociale.
Keto doktrina ndodhen ne Kuran dhe jane prure nga Muhameti ne shekullin e 7 pas Krishtit.
Gjenden para se gjithash ne Sira apo ne Hadith-Biografija e Muhametit.
Islamizmi praktikohet ne Afriken veriore ,Lindjen e mesme dhe Azine qendrore.
Islami dhe Islamizmi jane dy gjera te ndryshme:
- Islami eshte feja e muslimaneve
- Islamizmi eshte konceptimi i botes dhe i njeriut sipas vlerave te Islamit e shprehur ne nivelin politik.
Kjo eshte diferenca Zoti Princo ,qe ti ben sikur nuk kupton : prandaj nuk u pergjigjesh pyetjeve te mija kur une te flase per Islamizmin qe eshte shprehje e artikujve ,shkrimeve,filozofeve,shkrimtareve,gazetareve,intelektualeve qe ti permend.
Une nuk kam gje me fene tende Islame: Cdo njeri eshte i lire te besoj ne menyren e vete:Zgjedhja eshte e tij.
Cdo peme njihet nga frutat qe jep.Mos e beni te keqe ate peme qe jep fruta te mire dhe mos e beni te mire ate peme qe jep fruta te keq.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ligjet e ngadhėnjimit nė Islam
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Vrasjet dhe masakrimet e femrave me ligjet islame
» Ligjet e ashpra tė kanunit qė vrasin ėndrrat e femrave shqiptare
» DER FRIEDEN DES ISLAM - GILT NICHT FÜR KINDER
» Fjalė tė Urta - ISLAME
» Fadil Demaku: Diēka si ese mbi patriotizmin kosovarė dhe ligjet e Darvinit

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Besimet fetare :: Komuniteti musliman-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Have a free blog with Sosblogs