LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Tue Sep 28, 2010 4:27 pm

Tani nėpėr gazeta ka aq shumė artikuj dhe aq shumė debate ndėrmjet muslimanėve dhe jomuslimanėve qė merren me ēėshtjet se ēfarė thotė Kur`ani mbi shehidin ose mbi shaminė, sesa ēfarė thotė krishterimi, tė cilat askush nuk i sheh si tė rėndėsishme.

“Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi“ Intervistė e Speigel Online me Christopher Caldwell: Pėrktheu Naxhi Ibrahimi

S.O.: Zotėri Caldwell, Zvicra nė referendumin gjithėpopullor e ka ndaluar ndėrtimin e minareve. Ēfarė menduat kur e dėgjuat kėtė pėr herė tė parė?

Caldwell: Pėr mua ka qenė mbresėlėnėse e ēara ndėrmjet refuzimit tė qartė gjatė anketave dhe votimi pro ditėn e votimit. Kjo do tė thotė, se ekziston njė debat zyrtar dhe njė nėn hije mbi islamin, gjė qė duhet t`i brengosė evropianėt.

S.O.: Ju mendoni, qė nė Evropė nuk ka debate tė hapura mbi islamin?

Caldwell: Po, ka pasur disa. Sot debatohet mė hapur se para disa vitesh. Nė Holandė ose nė Danimarkė ka disa debate shumė tė ashpra. Unė nuk e besoj qė shumica daneze dhe holandeze mburren me partitė e tyre popullore, kur i debatojnė temat mbi emigrimin. Megjithatė, mendoj se mė mirė ėshtė tė bisedohet mė shpesh pėr kėto tema.

S.O.: Sipas mendimit tuaj cilat tema nuk diskutohen hapur?

Caldwell: Nė shtetet si Franca ekzistojnė ligje mbi tė gjitha artet e mundshme tė tė shprehurit. Kjo krijon ndjenjėn e kufizimit tė tė shprehurit. Shumė njerėz kanė frikė tė thonė, ēka nė fakt mendojnė. Ndonjėherė, bile gjatė anketave flitet hapur, sikurse qė tregon shembulli i Zvicrės.

S.O.: Nė librin tuaj “Refleksione tė revolucionit nė Evropė” jepni njė shikim skeptik mbi raportin evropian mbi emigrantėt e saj musliman. Sipas jush e rrezikojnė emigrantėt muslimanė kontinentin?

Caldwell: Unė nuk po flas pėr ndonjė kėrcėnim. Kjo ėshtė shumė me rėndėsi pėr mua. Kėto debate deri tani janė zhvilluar ndėrmjet dy ekstremeve. Nga njėra anė ata qė shohim vetėm zi, dhe thonė, islami do t`ia marri fuqinė Evropės. Nė anėn tjetėr njerėzit qė thonė nuk ka probleme, problemi i vetėm ėshtė racizmi. Tė dy pozicionet unė i konsideroj tė gabuara. Unė jam pėrpjekur ta shtroj nė ton tė ri.

S.O.: Nga leximi i librit tuaj krijohet ndjenja, se ju e shihni shumė tė vėshtirė, qė Evropa ndonjėherė nuk do tė mund t`i integrojė emigrantėt e saj.

Caldwell: Nė fakt unė mendoj qė me islamin do t`i kenė ato probleme qė me grupet tjera tė emigrantėve nuk do t`i kenė. Ajo qė brengos ėshtė rritja e domethėnies sė islamit politik nė 50 vitet e fundit. Njė pjesė e evropianėve muslimanė solidarizohen me pjesėn tjetėr tė botės islame, dhe e ka ndjenjėn se perendimi me atė pjesė ėshtė nė luftė. Kjo ėshtė e vėshtirė pėr ta qė tė integrohen plotėsisht. Por, me rėndėsi pėr mua janė vėshtirėsitė kulturore.

S.O.: Domethėnė? Caldwell: Shumė njerėz janė optimist dhe mendojnė qė muslimanėt nė Evropė me kohė nė njė masė tė caktuar do ta braktisin religjionin e tyre. Religjioni i tyre do tė zbutet, do tė ndryshojė, por ne nuk e dimė saktėsisht se si do tė ndodh njė gjė e kėtillė. Kur flitet pėr fenė kemi tė bėjmė me disa qėndrime ndryshe, dhe atė mbi tė drejtat e femrave, raporteve familjare dhe tė drejtat e homoseksualėve.

S.O.: Numri i muslimanėve nė raport me popullatėn e pėrgjithshme nė Evropė ėshtė shumė i vogėl. Ajo ėshtė afėrsisht pesė pėrqind.

Caldwell: Unė e pranoj kėtė. Nė librin tim e kam shėnuar qė popullsia e pėrgjithshme e Evropės ėshtė 400 milion dhe se numri i muslimanėve ėshtė 20 mil. dhe se rritet edhe mė.

S.O.: Sa shpejt rritet nė tė vėrtet? Ju e argumentoni me lindjet e larta, por sipas shumė studimeve te gjenerata e dytė dhe e tretė e emigrantėve ajo i afrohet popullatės vendase.

Caldwell: Kjo ėshtė e saktė. Shifra ėshtė e lartė, sepse ende vijnė emigrantė, por megjithatė nataliteti ėshtė ende i lartė. Do tė ishte vendimtare dhe me rėndėsi qė nė Evropė muslimanėt ta ndryshojnė strukturėn e tyre. Shumica e tė emigruarve nė 20 vitet e fundit nė shumė ēėshtje kanė qenė kundėr. Nė disa raste kemi tė bėjmė me disa zhvillime tė vogla si shfaqja e “dhomave tė lutjes” (namazit) nė vende pune. Por, edhe me ēėshtje madhore, si tregon vendimi i njė gjykate franceze, qė e anuloi njė martesė pėr shkak se gruaja nuk ishte e virgjėr.

S.O.: Dhe me kėtė po ndėrron karakteri i Evropės?

Caldwell: Nėse kultura e popullit shumicė, ndihet e pasigurt dhe qė ēdo gjė e relativizon dhe takohet me njė kulturė qė nė fakt ėshtė e popullatės pakicė, por qė ka njė vetėbesim dhe ėshtė dinamike, atėherė natyrisht qė kultura e shumicės do t`i pėrshtatet kulturės sė minoritetit.

S.O.: E konsideroni kulturėn e shumicės evropiane aq tė dobėt pėr arsye se ėshtė sekulare?

Caldwell: Islami ėshtė feja e dytė pėr nga numri nė Evropė. Por, kjo ėshtė vetėm nė pikėpamje statistikore. Nėse njeriu e shikon gjallėrinė e ideve qė pėrmban, islami ėshtė fe me mė shumė rėndėsi se sa krishterimi. Tani nėpėr gazeta ka aq shumė artikuj dhe aq shumė debate ndėrmjet muslimanėve dhe jomuslimanėve qė merren me ēėshtjet se ēfarė thotė Kur`ani mbi shehidin ose mbi shaminė, sesa ēfarė thotė krishterimi, tė cilat askush nuk i sheh si tė rėndėsishme.

S.O.: Tani po dėgjoj diēka qė tė ndjell keqardhje.

Caldwell: Unė nuk dua t`i jap Evropės kėshilla. Mua mė duket qė shumė evropianė e mbajnė veten si njohės tė problemit dhe islamin e konsiderojnė si fe barbarėsh. Ėshtė gabim, qė religjiozitetin e muslimanėve ta pėrēmojmė. Unė kam pėrshtypjen se ai ofron diēka qė u mungon evropianėve. Dhe ky ėshtė njėri nga shkaqet, qė edhe pėrkundėr prezencės kaq tė vogėl tė muslimanėve, evropianėt nuk ndihen mirė.

S.O.: Si e vlerėsoni situatėn nė Gjermani?

Caldwell: Gjermania nė shumė pikėpamje ėshtė njė rast special. Nuk ka asnjė shtet evropian nė tė cilėn komuniteti islam ėshtė aq i fortė dhe aq homogjen. Gjermania turke mė ngjan pak sikur Amerika kineze: Ka aq shumė njerėz tė suksesshėm, por njė shkallė shumė tė ulėt integrimi.

S.O.: Ka dijetar sikurse Bassam Tibi apo i kontestuari Tarik Ramadan, qė e shpallin ekzistencėn e njė Euro-Islami dhe thonė, qė muslimanėt mund t`u pėrshtaten vlerave evropiane shumė lehtė.

Caldwell: Sigurisht qė Islami do t`i pėrshtatet Evropės. Kėtė e ka bėrė gjithandej nga ėshtė pėrhapur. Muslimanėt mund tė jenė evropian tė mirė. Kėtė mendim e ndajnė edhe jomuslimanėt evropianė. Referendumi gjithpopullor nė Zvicėr tregon: muslimanėt mund tė jenė evropianė dhe tė krijojnė ndjenjėn se mund tė jetojnė me shumicėn. Dhe nėse kjo nuk ėshtė e kėnaqshme pėr jomuslimanėt.

S.O.: E kemi edhe njė pyetje me shumė rėndėsi qė duam pėrgjigje: Ku qėndron zgjidhja?

Caldwell: Unė nuk kam zgjidhje dhe jam kritikuar pėr kėtė. Detyra ime ka qenė mjaft me rėndėsi, qė t`i pėrcaktoj qartė vijat e konflikteve, qė nė Evropė pėr njė kohė tė gjatė ka qenė njė temė tabu.

S.O.: Ju jeni amerikan, sa me tė vėrtetė ia keni qėlluar.

Caldwell: Kur njeriu shikon nga anash ka epėrsi. Ėshtė i lire nga temat tabu. Unė vij nga njė vend qė ka pėrvojė me shoqėritė multietnike. Si amerikan kurrė nuk do ta kisha menduar qė njė bashkėsi kaq e vogėl sikurse qė janė muslimanėt evropianė mund tė kenė njė ndikim mė tė fuqishėm nė njė shoqėri. Afroamerikanėt pėrbėjnė vetėm 10 pėrqind tė shoqėrisė amerikane, por ne kishim probleme tė mėdha racore qė e tronditėn shoqėrinė tonė.

S.O.: Nė pikėpamje tė integrimit tė emigrantėve a ėshtė mė e suksesshme Amerika.

Caldwell: Unė mendoj qė kjo ka tė bėjė me egėrsinė e ekonomisė amerikane. Ose njeriu bėhet pjesė e saj ose kthehet pėrsėri nga ka ardhur. Nė vendin ku punon ka shumė emigrantė dhe aty ndodh pjesa mė e rėndėsishme e integrimit. Nė Evropė emigrantėve u mvishet nė mėnyrė permanente ideja se nuk duan tė punojnė. Kjo nuk ndodh nė SHBA.

S.O.: Ku qėndron problemi?

Caldwell: Nė SHBA nuk ka shtete me rregullimin social sipas shembullit tė Evropės. Nė njė shoqėri me etnitete tė ndryshme njerėzit njihen shumė pak mes vete, prandaj janė mė pak tė gatshėm tė paguajnė tatim pėr ēėshtje sociale. Nė Francė dy tė tretat e imamėve marrin ndihma sociale. Unė nuk kam asgjė kundėr imamėve, por nuk besoj qė shumicės franceze i pėlqen ky subvencionim i shtetit ndaj fesė.



Burimi: Spiegel - online
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Tue Sep 28, 2010 7:21 pm


Nese Caldwell qe ju permendni ne kete interviste eshte :Erskin Preston Caldwell,(1903-1987),biri i nje pastori presbiterian amerikan,nje shkrimtar dhe gazetar amerikan,opinioni i tij nuk ka perse te paraqitet ne faqet e ketij Forumi.
Ju kerkoni te hapni fene islamike duke botuar intervista te njerezve qe shume kush nuk i njeh.
Nese doni te flisni per fene muslimane :Jepni mendimin tuaj te thjeshte dhe te sinqert ,mendimin e nje besimtari nese jeni i tille.
Artikujt qe ju sillni ne keto faqe jane mesazhe te Islamit ,dhe Islami eshte nje ideollogji politike,nuk ka te beje me Zotin.
Ju jepni deshmira per gjera qe nuk i njihni,per persona dhe besime qe nuk jane pjese e juaja.
Ju ,Zoti Princo e njihni Zotin ?
Cfare maredhenie keni me te ?
Dikush te ka folur per te apo keni maredhenie personalisht?
Zoti eshte miku i juaj? I flisni dhe ju pergjigjet?
Cfare eshte Zoti per juve ? A ka bere ndonje gje per juve personalishte ,apo per familjen tuaj?
Na flisni diēka per Zotin tuaj?
Dua mendimet tuaja ,boll u lodhe duke kopjuar se ēfare mendojne te tjeret per keto probleme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Tue Sep 28, 2010 9:44 pm

Agim Shkodra shkruajti:

Nese Caldwell qe ju permendni ne kete interviste eshte :Erskin Preston Caldwell,(1903-1987),biri i nje pastori presbiterian amerikan,nje shkrimtar dhe gazetar amerikan,opinioni i tij nuk ka perse te paraqitet ne faqet e ketij Forumi.
Ju kerkoni te hapni fene islamike duke botuar intervista te njerezve qe shume kush nuk i njeh.
Nese doni te flisni per fene muslimane :Jepni mendimin tuaj te thjeshte dhe te sinqert ,mendimin e nje besimtari nese jeni i tille.
Artikujt qe ju sillni ne keto faqe jane mesazhe te Islamit ,dhe Islami eshte nje ideollogji politike,nuk ka te beje me Zotin.
Ju jepni deshmira per gjera qe nuk i njihni,per persona dhe besime qe nuk jane pjese e juaja.
Ju ,Zoti Princo e njihni Zotin ?
Cfare maredhenie keni me te ?
Dikush te ka folur per te apo keni maredhenie personalisht?
Zoti eshte miku i juaj? I flisni dhe ju pergjigjet?
Cfare eshte Zoti per juve ? A ka bere ndonje gje per juve personalishte ,apo per familjen tuaj?
Na flisni diēka per Zotin tuaj?
Dua mendimet tuaja ,boll u lodhe duke kopjuar se ēfare mendojne te tjeret per keto probleme.
“Profeti beson nė atė qė i ėshtė reveluar Atij, kėshtu bėjnė edhe besimtarėt; secili (nga ata) beson nė Zotin, nė engjėjt e Tij, nė librat e Tij, dhe nė profetėt e Tij. Ne nuk bėjmė ndonjė dallim midis tė dėrguarve tė Tij; ata thonė: ne e dėgjojmė dhe i bindemi Zotit tonė. Kėrkojmė falje prej Teje, o Zoti ynė dhe pranė Teje do tė kthehemi” (2: 285).

U pyet profeti (a.s.) se ēfarė ėshtė imani (besimi). Ai u pėrgjigj: “Tė besuarit nė Zotin e vėrtetė, nė engjėjt e Tij, nė librat e Tij, nė profetėt e
Tij, nė ditėn e gjygjit dhe nė predestinacionin e Tij”.

Nė themel tė fesė islame ėshtė besimi nė Zotin (xh.sh.) qė na ka krijuar dhe na ka dhuruar tė gjitha mirėsitė, begatitė me tė cilat jeton tėrė bota.

Tė gjithė librat e shenjtė hedhin dritė dhe kanė si bazė besimin nė njė fuqi supreme, qė ka kontrolluar e kontrollon gjithėsinė, qė di zanafillėn e ekzistencės sė tė gjitha gjallesave, tė ēfarėdo natyre qofshin ato, tė ēfarėdolloj bote: bimore, shtazore e njerėzore. Argument pėr kėtė ėshtė ligjėrata e pare kur’anore: “Lavdėrimi ėshtė pėr Allahun, Zoti i botėrave” (1: 2). Fjalėt kur’anore “Zoti i shumė botėrave” janė tepėr domethėnėse se Ai ėshtė Zoti jo vetėm i botės bimore dhe shtazore, por edhe i tė gjithė planetėve tė hapėsirės qiellore nė kėtė galaktikė dhe nė tė gjitha tė tjerat.

Ēdo gjė qė ekziston, pėrveē Allahut (xh.sh.), paraqet botėn qė rrethon, kurse njeriu, qėnia mė e pėrsosur e gjallesave, ėshtė pjesė pėrbėrėse e kėsaj bote. Zoti njeriun e ka dalluar nga tė gjitha krijesat e tjera si nė formė, ashtu edhe nė pėrmbajtje, dhe pėr kėtė Zoti betohet nė Kur’an: “Me tė vėrtetė Ne krijuam njeriun nė formėn mė tė bukur” (95: 4) dhe njeriut, para sė gjithash, i takon ta njohė Krijuesin e vet, ta adhurojė, ta lavdėrojė pėr tė mirat qė i ka falur. Nėse do tė pyesin ty se si munde ti, o njeri, ta njohėsh Zotin tėnd, pėrgjigja do tė ishte se Zotin tim e njoha, duke njohur vetveten time, ashtu siē porosit profeti ynė hazreti Muhamedi (a.s.): “Kush njeh veten, njeh Zotin e vet”. S’ka gjė mė tė afėrt tek njeriu se sa ai me vetveten, dhe kur nuk e ke njohur vetveten si mund tė njohėsh gjė tjetėr? Nėse pretendon se e njeh veten tėnde vetėm nė kuptim tė pamjes sė jashtme: trup, fytyrė, gjymtyrė, tipare, etj., gabohesh. Por as edhe e brendshmja vetėm nuk ėshtė e mjaftueshme, por tė dyja dhe mbi gjithēka, duke iu pėrmbajtur pyetjeve: Ē’je ti nė veten tėnde? Nga ke ardhur?, Ku do tė mbarosh, dhe pėr ē’qėllim ke ardhur nė kėtė banesė tė pėrkohėshme? Hapi i parė nė kėtė vetėnjohje ėshtė tė kuptuarit se je i pėrbėrė prej njė forme tė jashtme, trup shumė tė pėrsosur dhe njė mase esence tė brendshme qė i thonė shpirt dhe qė kjo esencė nuk ėshtė ndonjė dell apo muskul qė rregullon nė mėnyrė mekanike lėvizjen e trupit dhe tė organeve, por qė i drejton, i pėrdor si vegla dhe i vė nė shėrbim tė Krijuesit pėr dashurinė e njėsinė e tij. Shumė prova tė tjera kanė njohjen e Zotit dhe besimin tek Ai. Le tė shohim Gjithėsinė.

Nė Kur’an (36: 38-40) Zoti urdhėron e thotė: “Edhe dielli udhėton pėr nė kufirin e vet (nė cakun pėrfundimtar). Ai ėshtė (udhėtim) pėrcaktim i ngadhnjyesit, tė diturit. Edhe hėnės i kemi caktuar fazat (pozicionet) derisa tė kthehet nė trajtėn e harkut”. “As dielli nuk mund tė arrijė hėnėn, dhe as nata para ditės. Secili noton nė njė galaksion”. Pra tė gjithė trupat qiellorė notojnė nė sferat e veta. Kėto versete kur’anore e tė tjera si kėto, provojnė se ka njė qenie inteligjente qė drejton Gjithėsinė. Tė gjithė planetet nė hapėsirėn e pafund lėvizin nė orbitėn e tyre nė mėnyrė harmonike, me njė rregullsi tė caktuar, me njė ligjėsi tė veēantė, pa e prishur rrugėn e tyre, pa devijim e prishje tė kėtij ekuilibri tė madh dhe, nė ndihmė tė njėri – tjetrit, realizojnė planin e lėvizjes nė hapėsirė. Nuk mund tė numėrohen dukuritė natyrore tė cilat shfaqen me njė mekanizėm tė pėrsosur unik. Diellin, p.sh., e shohim se ka lindur e perėnduar nė njė vend tė caktuar, miliona vjet mė parė, dhe kėtė veprim vazhdon ta bėjė edhe sot, nė po atė vend tė caktuar. Tė gjitha gjallesat bimore apo shtazore lindin, rriten, zhvillohen dhe, nė njė kohė tė caktuar, pushojnė sė jetuari. Toka rrotullohet dhe lėviz nė orbitėn e vet. Pėr kėtė, nė Kur’an lexojmė: “I shihni kėto male qė duken sikur janė tė mbėrthyer me gozhdė, ata ecin dhe lėvizin si retė”. Toka rrotullohet rreth vetes, pėr pasojė kemi ndėrrimin e ditės nė natė, kurse ndėrrimi i stinėve ndodh sepse toka rrotullohet rreth diellit. S’ka dyshim se pėr tė gjitha kėto dukuri natyrore, tė ēuditshme, ka njė arkitekt e mjeshtėr tė madh, tė pakrahasuar, tė pashoq, qė i drejton, i rregullon dhe i kontrollon veprimet e tyre. Pra ėshtė qenia me doemos ekzistuese (vaxhibul-vuxhud). Eshtė Zoti (xh.sh.) shumė i lartė. Kjo qenie ėshtė e amėshueshme; pra ėshtė pa fillim e mbarim, ėshtė e pėrjetėshme, ka qenė dhe do tė jetė gjithmonė, ėshtė Njė, i Vetėm, s’ka shembull, qėndron mė vete dhe s’ka nevojė pėr asgjė. Cilėsitė e Tij janė tė shumta, por ne po pėrmendim disa prej tyre: ėshtė i ditur, dėgjues e shikues, ka vullnet e pushtet, ėshtė sovran dhe autoritetin e veprėn e Tij s’mund ta pengojė asgjė; Zoti administron Gjithėsinė qė e ka krijuar si ka dashur vetė. Asgjė s’ka krijuar kot, por me arsye dhe me vend. Pra kjo qenie e madhėrueshme, e pajisur me tė gjitha cilėsitė e mira, disa prej tė cilave i pėrmendėm mė lart: nuk ėshtė e krijuar por vetėm ka qenė, ēdo gjė zhduket, Zoti qėndron nė tė gjitha atributet e Tij, pa pasur asnjė ndryshim. Ky Zot qė krijoi Gjithėsinė, qė krijoi njeriun e i fali tė gjithė tė mirat materiale e shpirtėrore, meriton tė adhurohet, tė lavdėrohet, Atij t’i drejtohet lutja dhe prej Tij tė kėrkohet gjithēka. Ai krijoi njeriun dhe gjithēka e vuri nė shėrbim e dobi tė tij. Nė Kur’an, Ai urdhėron e thotė: “Nėse duam tė numėrojmė tė mirat e begatitė qė na ka falur Ai, ėshtė e pamundur llogaritja e tyre”. Zoti na i ka dhuruar kėto mirėsi se na do, edhe ne duhet ta duam Atė. Kėshtu qė dashuria pėr Zotin del nė plan tė parė pėr besimtarin. Nė Kur’an thuhet: “Besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata tė cilėve, kur u pėrmendet Zoti, u rrėnqethet zemra, e kur u lexohen ajetet e Tij, u shtohet besimi dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm tek Zoti” (8: 2). Lidhja e muslimanit me Allahun (xh.sh.) shquhet nga dashuria e ēiltėr, nga kultivimi i pastėr nė mėshirėn e tij, sepse Zoti tė fal jetėn. Ai ėshtė burim i tė mirave, i kėnaqėsive dhe i bamirėsisė. Po qe se natyra e njeriut ėshtė qė tė mirėn ta shpėrblejė me tė mirė, atėherė zemra e besimtarit duhet tė jetė e mbushur plot e pėrplot me dashurinė pėr Allahun (xh.sh.) sepse prej tij ėshtė ēdo dhunti.

Ta duash Zotin do tė thotė qė tė bindesh e tė veprosh sipas urdhėrave e porosive tė tij. Tė jesh me sjellje tė mira, tė mos i lejosh vetes tė biesh nė gabime dhe tė pėrpiqesh tė ruhesh prej mėkateve, pra gjithēka ta vesh nė dispozicion tė Zotit, duke u pėrpjekur tė fitosh kėnaqėsinė e tij. Tė mos harrojmė se Zoti nė Kur’an na porosit e thotė: “Kush mbėshtetet tek Allahu, Ai i mjafton atij…” (65: 3).

Mbėshtetja nė Zotin i jep zemrės qetėsinė e duhur, i zhvillon e I forcon vullnetin, e nxit nė punė, i hap rrugėn e shpresės dhe tė dėshirės pėr tė mira dhe i mbyll rrugėt e shqetėsimit. Njė besimtari, qė i ėshtė ndezur drita e imanit, ėshtė i vetėdijshėm se ka njė Zot qė ėshtė Krijuesi I qiejve, qė zotėron gjithė Universin dhe ēdo gjė ia atribuon Zotit.

Me njė besim tė tillė i pėrulemi vetėm Zotit dhe askujt tjetėr, nuk influencohemi nga asnjė fuqi, sado e madhe qė tė jetė. Besimi nė Zotin, me devotshmėri e shpėton njeriun nga shpresat e kota, punon me drejtėsi e ndėrgjegje tė pastėr dhe e bėn tė arrijė suksese nė jetėn e vet.

Njė besimtar i fortė, pėr ēfarėdolloj fatkeqėsie, ngushėllimin e gjen vetėm tek Zoti. Njė besim i tillė krijon njė gjendje paqeje dhe kėnaqėsie, e largon dhe e pastron zemrėn nga dėshirat e lakmisė dhe tė zilisė, mendjen e mban gjithmonė tek Perėndia, duke zbatuar ligjin e Tij.

Allahu na mėshiroftė dhe na e forcoftė besimin!
ky eshte besimi ime ne nji te vetmin..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Wed Sep 29, 2010 12:06 pm

Shume bukur!
Me ne fund arrite te shprehesh diēka me fjalet e tuaja.Duke dashur te kuptoj,por edhe duke ndihmuar njeri tjetrin me lejo te beje disa pyetje.
E ke mbyllur shkrimin me keto fjale:
Allahu na mėshiroftė dhe na e forcoftė besimin!
ky eshte besimi ime ne nji te vetmin..
Ne fillim ke cituar fjalet e mara nga Kurani -95:4
“Me tė vėrtetė Ne krijuam njeriun nė formėn mė tė bukur” (95: 4)

Pyetje : Kush jane ata ,"Ne",qe krijuan njeriun ne formen me te bukur?
Sa veta ishin kur e krijuan?
Pyetje e veshtire ,athere le ta krahasojme me ate qe thote Bibla:
Zanafilla 1:26 -Pastaj Perendia tha: " Ta bejme njeriun sipas shembelltyres sone dhe ne ngjasim me ne,........"
Pyetje :Ku eshte ndryshimi? Perseri e njejta gje.
Pastaj thua duke cituar Kuranin:
“Profeti beson nė atė qė i ėshtė reveluar Atij, kėshtu bėjnė edhe besimtarėt; secili (nga ata) beson nė Zotin, nė engjėjt e Tij, nė librat e Tij, dhe nė profetėt e Tij. Ne nuk bėjmė ndonjė dallim midis tė dėrguarve tė Tij; ata thonė: ne e dėgjojmė dhe i bindemi Zotit tonė. Kėrkojmė falje prej Teje, o Zoti ynė dhe pranė Teje do tė kthehemi” (2: 285).
Pra je duke thene dy gjera:
-E para :Besimtari ashtu si profeti beson ne Zotin,ne engjejt e Tij,ne librat e Tij dhe ne profetet e tij.
-E dyta :Ne,besimtaret nuk bejme ndonje dallim midis te derguarve te tij.
Pra Muhameti e njihte Jezusin ,besonte ne Te dhe nuk bente ndonje dallim me profetet e tjere.
Muhameti ne Kuran thote qe Zoti i dergoi Ungjillet per Hebrenjte por ata nuk besuan.
Ne Ungjillin e Gjonit 1:1,2,3 thuhet :"1.Ne fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte prane Perendise,dhe Fjala ishte Perendi.2 Ai (fjala) ishte ne fillim me Perendine.3 Te gjitha gjerat u bene me ane te tij(fjala),dhe pa ate nuk u be asnje nga ato qe u bene."
Pra Bibla na percakton se kush ishin ata qe krijuan te gjitha gjerat .
Ne Gjoni 1:18 thuhet "Askush s'e pa Perendine kurre;i vetemlinduri Bir,qe eshte ne gjirin e t'Et,eshte Ai qe ka bere te njohur."
Le te ngelemi si fillim deri ketu,pastaj radhen tjeter le te vazhdojme me mekatin dhe diten e gjykimit.
Urimi im personal per ty eshte - Zoti i madh,Perendia te hapte syte,sepse per ty ai ka nje plan te madh per ty,sepse ti do te jesh burim shpetimi per shume te tjere.
Ne letren derguar romakve, Pali,apostull i Jezu Krishtit 10:11,12,13 thote:"sepse shkrimi thote:"Kushdo qe beson ne te nuk do te turperohet".Sepse nuk ka dallim ndermjet judeut dhe grekut,sepse nje i vetem eshte Perendia i te gjitheve,i pasur ndaj te gjithe atyre qe e therrasin.Ne fakt:"Kushdo qe do te therras emrin e Zotit do te shpetohet"
dhe ne vargun e 14 thote-"Si do te therrasin,pra,ate, te cilit nuk i besuan?Dhe si do te besojne tek Ai per te cilin nuk kane degjuar?Dhe si do te degjojne kur s'ka kush predikon?"
Dhe shpetimi nuk varet nga veprat ,qe te mos mburret askush,por ne fakt ne jemi te shpetuar nga hiri,nepermjet besimit dhe kjo nuk vjen nga ne,por eshte dhurata e Perendise.
Kete ta uroj me gjithe zemer.
Pershendetje Agimi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Thu Sep 30, 2010 7:01 pm

S'po ekuptoj inderuar perse ne cdo tem mundoheni ti shmangeni temes dhe te tregoni mllefin qe ekeni nda nje feje tjeter ..
ju kisha lutur qe tju permbaheni temave ..nese nuk keni cfar te shkruani . dote ju sugjeroja qe te heshtni...

perse ju pengon besimi ine ne Zotin tim..?
nese vazhdojm te pyesim njeri tjetrin per ceshtje te besimeve jam i sigurt se do te ngelish pa pergjegje...prandaj permbahu temave...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 9:54 pm

Pergjigju atyre pyetjeve qe te kam bere dhe mos dredho!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 10:41 pm

fatmirsisht....
Gjatė 20 viteve tė fundit, numri i Muslimanėve nė botė ėshtė rritur vazhdimisht. Tė dhėnat statistikore pėr vitin 1973 tregojnė se popullsia Muslimane nė botė numėronte 500 milionė; tani, ajo ka arritur nė 1.5 miliardė. Sot, ēdo i katėrti person ėshtė Musliman. Ėshtė e mundshme qė popullsia Muslimane do tė vazhdojė tė rritet dhe qė Islami do tė bėhet feja mė e pėrhapur nė botė. Arsyeja pėr kėtė rritje tė vazhdueshme nuk ka tė bėjė vetėm me rritjen e popullsisė nė vendet Muslimane, por gjithashtu edhe me numrat nė rritje tė njerėzve tė cilėt po kthehen nė Islam, njė dukuri qė ka marr vrull, posaēėrisht pas sulmit nė Qendrėn Botėrore tė Tregtisė mė 11 Shtator 2001 (qė mė tej do t'i referohemi si 9/11). Ky sulm, pėr tė cilin i erdh keq ēdokujt, nė veēanti Muslimanėve, papritur ka tėrhequr vėmendjen e njerėzve (nė veēanti tė Amerikanėve) pėr Islamin. Njerėzit nė Perėndim po flasin shumė pėr atė se ēfarė feje ėshtė Islami, ē'thot Kur'ani, ēfarė pėrgjegjėsi rezultojnė me tė qenit Musliman dhe si duhet Muslimanėt t'i udhėheqin/drejtojnė punėt e tyre. Ky interesim ka shkaktuar nė mėnyrė tė natyrshme njė rritje tė numrit tė njerėzve qė kthehen nė Islam nė mbarė botėn. Pra, parashikimi rėndom i dėgjuar pas 9/11 se "ky sulm do tė ndryshojė rrjedhėn e historisė botėrore" nė njė mėnyrė, ka filluar tė realizohet. Procesi i kthimit drejt vlerave fetare dhe shpirtėrore, tė cilin bota ėshtė duke e pėrjetuar pėr njė kohė tė gjatė, ėshtė shėndrruar nė njė kthim nė Islam.

Natyra e mrekullueshme e asaj qė po ndodhė mund tė shihet kur njeriu i kupton kėto zhvillime qė kanė lidhje me kėtė tendencė, pėr tė cilėn kemi filluar tė lexojmė nė gazeta apo tė dėgjojmė nė raportet televizive. Kėto zhvillime, pėrgjithėsisht tė raportuara si vetėm njė element i rendit tė ditės, janė nė tė vėrtetė tregues shumė tė rėndėsishėm se vlerat morale Islamike kanė filluar tė pėrhapen shumė shpejtė nė mbarė botėn. Si edhe nė pjesėt e tjera tė botės, Islami ėshtė duke pėrjetuar njė rritje tė shpejtė nė Evropė. Ky zhvillim ka tėrhequr mė shumė vėmendjen nė vitet e fundit, siē dėshmohet nga shumė teza, raporte dhe artikuj tė botuar pėr "vendin e Muslimanėve nė Evropė" dhe "dialogu nė mes tė shoqėrisė Evropiane dhe Muslimanėve." Bashkė me kėto raporte akademike, mjetet e informimit kanė bartur raporte tė shpeshta pėr Islamin dhe Muslimanėt. Zanafilla e kėtij interesimi qėndron nė rritjen e vazhdueshme tė numrit tė popullsisė Muslimane nė Evropė dhe nė arsyen se kjo rritje nuk mund t'i pėrshkruhet vetėm imigrimit. Derisa imigrimi me siguri ka pasur ndikim tė rėndėsishėm nė rritjen e popullsisė Muslimane, aq shumė hulumtues e kanė adresuar kėtė ēėshtje pėr njė arsye krejt tjetėr: shkallėn e lartė tė konvertimit. Njė histori e vitit 2004 nė NTV News, e titulluar "Islami ėshtė religjioni qė pėrhapet mė sė shpejti nė Evropė," u muar me njė raport tė nxjerrur nga shėrbimi i brendshėm sekret Francez. Raporti pėrmendi se numri i atyre qė konvertohen nė Islam nė vendet Perėndimore ishte rritur edhe mė shumė, nė veēanti menjėherė pas sulmeve tė 9/11. Pėr shembull, numri i tė konvertuarve nė Islam nė Francė u rrit pėr rreth 30 dhe 40,000 vetėm vitin e kaluar.

Kisha Katolike dhe Ngritja e Islamit

Kisha Katolike e Romės, me qendėr nė Qytetin e Vatikanit, ėshtė njėri prej institucioneve qė pėrcjell rrjedhat e konvertimit. Njėra prej temave kryesore gjatė takimit tė Tetorit tė vitit 1999 tė sinodit tė Evropės, nė tė cili muar pjesė gadi i tėrė kleri Katolik, ishte pozita e Kishės nė mijėvjeēarin e ri. Tema kryesore e konferencės ishte rritja e shpejtė e Islamit nė Evropė. The National Catholic Reporter raportoi se disa individė radikal pohuan se e vetmja mėnyrė pėr tė ndaluar Muslimanėt qė tė bėhen tė fuqishėm nė Evropė ishte qė t'i japet fund tolerimit tė Muslimanėve dhe Islamit; individė tė tjerė mė objektiv dhe mė tė arsyeshėm nėnvizuan faktin se pasiqė dy religjionet besojnė nė njė Zot, nuk do tė duhej tė kishte vend pėr ēfarėdo konflikti apo lufte nė mes tyre. Nė njė seancė, Kryepeshkopi Karl Lehmann i Gjermanisė theksoi se ka mė shumė pluralizėm tė brendshėm brenda Islamit se qė shumė tė Krishterė mund tė pėrfytyrojnė dhe se pohimet e radikalėve pėr Islamin nuk kishin bazė nė tė vėrtetėn. (1)

Marrja parasysh e pozitės sė Muslimanėve duke e ditur pozitėn e Kishės nė mijėvjeēarin e ri ishte mjaft me vend, sepse njė analizė e vitit 1999 e KB-sė tregonte se nė mes tė viteve 1989 dhe 1998, popullata Muslimane e Evropės u rrit pėr mė shumė se 100 pėrqind. Raportohet se ka rreth 13 milion Muslimanė qė jetojnė nė Evropė: 3.2 milion nė Gjermani, 2 milion nė Britani tė Madhe, 4 - 5 milion nė Francė dhe tė tjerėt tė shpėrndarė nėpėr tėrė Evropėn, nė veēanti nė Ballkan. Ky numėr pėrfaqėson mė shumė se 2% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė Evropės. (2)

Vetėdija Fetare e Muslimanėve po rritet nė Evropė

Njė hulumtim lidhur me kėtė ka zbuluar poashtu se pėrderisa numri i Muslimanėve nė Evropė vazhdon tė rritet, ka njė thellim tė vetėdijes fetare nė mesin e Muslimanėve. Sipas njė studimi tė bėrė nga gazeta franceze Le Monde nė Tetor tė vitit 2001, krahasuar me tė dhėnat e grumbulluara nė vitin 1994, shumė Muslimanė vazhdojnė tė kryejnė faljet e tyre, tė shkojnė nė xhami dhe tė agjėrojnė. Kjo vetėdije ėshtė vėnė re shumė mė tepėr nė mesin e studentėve tė universitetit. (3)

Nė njė raport tė bazuar nė raportet e shtypit tė huaj nė vitin 1999, revista Turke Aktüel njoftoi se hulumtuesit Perėndimor llogarisin se nė 50 vitet e ardhshme Evropa do tė bėhet njėra prej qendrave kryesore pėr pėrhapjen e Islamit.

Islami ėshtė pjesė e pandashme e Evropės

Bashkė me kėtė hulumtim sociologjik dhe demografik, ne poashtu nuk duhet tė harrojmė se Evropa nuk ėshtė njohur me Islamin vetėm nė kohėt e fundit, por se Islami ėshtė nė tė vėrtetė njė pjesė e pandashme e Evropės.

Evropa dhe bota Islamike kanė pasur marrėdhėnie tė ngushta me njėra tjetrėn me shekuj tė tėrė. Sė pari, shteti i Andaluzisė (756-1492) nė Gadishullin Iberik dhe mė vonė Kryqėzatat (1095-1291) dhe pushtimi Otoman i Ballkanit (1389), shkaktuan njė marrėdhėnie reciproke tė qėndrueshme nė mes tė dy shoqėrive. Shumė historianė dhe sociologė sot pohojnė se Islami ishte shkaku kryesor i lėvizjes sė Evropės nga errėsira e Mesjetės drejt shkėlqimit tė Renesansės (Rilindjes) sė saj. Nė njė kohė kur Evropa ishte e prapambetur nė mjekėsi, astronomi, matematikė dhe shumė fusha tjera, Muslimanėt posedonin njė thesar tė pafund tė dijes dhe mundėsi tė mėdha zhvillimi.

Bashkimi mbi njė Bazė tė Pėrbashkėt: "Monoteizėm"

Rritja e Islamit pasqyrohet gjithashtu nė rritjen e fundit tė dialogut ndėrfetar. Kėto dialogje fillojnė duke pohuar se tri religjionet monoteiste kanė njė fillim tė pėrbashkėt dhe mund tė bashkohen nė njė pikė tė pėrbashkėt. Dialogje tė tilla kanė qenė mjaft tė suksesshme dhe kanė shkaktuar njė afrim tė rėndėsishėm, posaēėrisht nė mes tė Krishterėve dhe Muslimanėve. Nė Kur'an, Zoti na bėn me dije se Muslimanėt i ftojnė Ithtarėt e Librit (tė Krishterėt dhe Ēifutėt) tė bashkohen nė njė bazė tė pėrbashkėt:

Thuaju (o i Dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė tjetėr pos All-llahut, tė mos i shoqėrojmė Atij asnjė shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se ne jemi Muslimanė (besuam njė Zot)!" (Kur'an, 3:64)

Tė tri religjionet monoteiste kanė besime tė pėrbashkėta dhe tė njėjtat vlera morale. Besimi nė Ekzistencėn dhe Njėsinė e Zotit, nė engjuj, nė Profetė, nė Ditėn e Fundit, nė Parajsėn dhe Ferrin janė parimet e tyre themelore tė besimit. Veē kėsaj, vetflijimi, nėnshtrimi, dashuria, toleranca, respekti, mėshira, ndershmėria, shmangja nga keqbėrja dhe padrejtėsisė dhe tė vepruarit nė pajtim me ndėrgjegjen janė tė gjitha cilėsi morale pėrgjithėsisht tė pranuara. Prandaj, pasiqė kėto tri religjione janė nė tė njėjtin nivel, ato duhet tė punojnė sė bashku pėr ta ērrėnjosur mosmarrėveshjen, konfliktin dhe dhimbjen qė shkaktojnė ideologjitė jofetare. Kur tė gjykohet nga ky kėndvėshtrim, dialogu ndėrfetar fiton shumė mė tepėr rėndėsi. Seminaret dhe konferencat qė bashkojnė pėrfaqėsuesit e kėtyre feve dhe mesazhet e paqės dhe vėllazėrisė qė rezultojnė prej tyre, kanė vazhduar rregullisht qė nga mesi i viteve tė 1990-ta.

Lajme tė gėzuara pėr njė epokė tė shenjtė

Kur bashkohen gjithė kėto fakte, bėhet e qartė se ekziston njė lėvizje e fuqishme drejt Islamit nė shumė vende dhe se Islami ėshtė duke u bėrė gjithnjė e mė shumė tema mė e rėndėsishme e interesimit nė botė. Kėto zhvillime tregojnė se bota ėshtė duke lėvizur drejt njė epoke krejtėsisht tė re, epokė nė tė cilėn, me vullnetin e Zotit, Islami do tė fitojė nė rėndėsi dhe mėsimet morale tė Kur'anit do tė pėrhapen si njė valė qė rritet. Ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet se ky zhvillim tejet i rėndėsishėm u shpall nė Kur'an 14 shekuj mė parė:

Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė. Ai (All-llahu) ėshtė qė e dėrgoi tė Dėrguarin e Tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė, e pėr ta bėrė qė tė dominojė mbi tė gjitha fetė, edhe pse e urrejtėn idhujtarėt. (Kur'an, 9:32-33)

Pėrhapja e parimeve morale tė Islamit ėshtė njėri prej premtimeve tė Zotit dhėnė besimtarėve. Veē kėtyre vargjeve, shumė thėnie tė Profetit tonė, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė, pohojnė se mėsimet morale tė Kur'anit do tė mbizotėrojnė. Nė ditėt e fundit para fundit tė botės, njerėzimi do tė pėrjetojė njė periudhė nė tė cilėn keqbėrja, padrejtėsia, mashtrimi, hilja, luftėrat, mosmarrėveshjet, konflikti dhe degjenerimi moral do tė jenė tė pėrhapura nė mbarė botėn. Pastaj do tė vie Epoka e Artė, nė tė cilėn kėto mėsime morale do tė fillojnė tė pėrhapen midis njerėzve si njė valė qė rritet dhe pėrfundimisht do tė mbizotėrojnė nė mbarė botėn. Disa prej kėtyre thėnieve, si edhe komentimet e mėsuara mirė pėr to, janė dhėnė mė poshtė:

Gjatė kėsaj (periudhe), umeti (populli) im do tė jetojė njė jetė aq tė rehatshme dhe tė lumtur qė kurrė mė parė nuk e kishin jetuar. (Toka) do tė jap frutet e saj dhe s'do tė mbajė asgjė dhe pasuria nė atė kohė do tė jetė e bollshme. (Sunan Ibn-i Majah)

… Banorėt e qiejve dhe tė tokės do tė jenė tė kėnaqur. Toka do tė nxjerrė gjithēka qė rritet dhe qiejt do tė lėshojnė shi me bollėk. Prej gjithė tė mirave qė Zoti do t'u dhurojė banorėve tė tokės, tė gjallėt do tė dėshirojnė qė tė vdekurit tė rikthehen prap nė jetė. (Muhkhtasar Tazkirah Qurtubi, faqe 437)

Toka do tė shėndrrohet nė njė tabaka tė argjentė tė bimėsisė qė rritet… (Sunan Ibn-i Majah)

Toka do tė jetė pėrplot barazi dhe drejtėsi sikurse qė ishte mė parė pėrplot shtypje dhe tirani. (Abu Davud)

… Nuk do tė ketė padrejtėsi apo tirani. (ad-Dani)

Drejtėsia do tė mbizotėrojė deri nė atė masė sa qė ēdo pronė e marrur me forcė do t'i kthehet pronarit tė saj; gjithashtu, gjėja e njė personi tjetėr edhe nėse ajo gjendet nė gojėn e dikujt, do t'i kthehet pronarit tė saj... Siguria do tė pėrhapet gjithandej nė Tokė dhe madje femrat do tė jenė nė gjendje ta kryejnė haxhin e tyre pa shoqėrimin e meshkujve. (Ibn Hajar al-Haythami, Al-Qaėl al-Mukhtasar, faqe 23)

Bazuar nė kėto thėnie, Epoka e Artė do tė jetė njė epokė nė tė cilėn do tė mbizotėrojnė drejtėsia, bollėku, begatia, mirėqenia, siguria, paqja dhe vėllazėria midis njerėzve, dhe epokė nė tė cilėn njerėzit do tė pėrjetojnė dashurinė, vetflijimin, tolerancėn, dhembshurinė, mėshirėn dhe besnikėrinė. Nė thėniet e tij, Profeti jonė, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė, thot se kjo periudhė e bekuar do tė pėrjetohet pėrmes ndėrhyrjes sė Mahdit i cili do tė vie nė fundin e kohės pėr ta shpėtuar botėn nga kaosi, padrejtėsia dhe shkatėrrimi moral. Ai do t'i ērrėnjos ideologjitė e pafe dhe do t'i jap fund padrejtėsisė qė mbisundon. Pėr mė tepėr, ai do ta bėj religjionin siē ishte nė ditėt e Profetit tonė (paqja qoftė mbi tė), do tė bėj qė mėsimet morale tė Kur'anit tė mbizotėrojnė midis njerėzve dhe do tė vendos paqė dhe mirėqenie nė mbarė botėn.

Ngritja e Islamit qė po pėrjetohet sot nė botė, si edhe roli i Turqisė nė epokėn e re janė shenja tė rėndėsishme se epoka e paralajmėruar nė Kur'an dhe nė thėniet e Profetit tonė ėshtė shumė afėr. Ėshtė dėshirė e thekshme e jona qė Zoti do t'na lejojė tė jemi dėshmitarė tė kėsaj kohe tė bekuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 10:43 pm


Enigma e madhe e komunizmit fillon qė nga simboli i tij, Ylli i kuq. Ky simbol u adoptua nga Revolucioni Bolshevik nė Rusi, pėr t’ u bėrė pastaj simbol i komunizmit ndėrkombėtar.

Pėrpjekjet pėr t’ ia atribuar Marksit dhe Engelsit janė krejt tė kota. Ylli i kuq u adoptua si simbol pas Revolucionit tė Tetorit, madje kohė mė vonė. Ėshtė interesante se as Lenini, as Stalini mė pas, nuk parapėlqyen qė ta marrin autorėsinė e kėtij simboli. Arsyeja nuk ėshtė e vėshtirė qė tė kuptohet. Ylli me pesė cepa, ndryshe pentagrami, ishte njė simbol djallėzor qė nė Antikitet. Ai pėrdorej dhe pėrdoret gjerėsisht nė magjinė e zezė. Gjithashtu ylli me pesė cepa ėshtė dhe njė simbol i freemasonerisė . Pse duhej qė komunizmi ateist tė adoptonte njė simbol mistik, reaksionar nė fjalorin komunist? Kjo tregonte se komunizmi kishte njė origjinė tė errėt, okulte, dhe nuk ishte ideologji e proletariatit, sikur vetėshpallej.
Mė pas u tha se Ylli i kuq simbolizonte pesė kontinentet, kur ato nė fakt qenė gjashtė. Njeriu qė kishte pėrgjegjėsinė pėr adoptimin e kėtij simboli nga bolshevikėt ishte ēifuti Lev Bronshtajn (Trocki). Por as ai vetė, mė vonė, kur u largua nga Bashkimi Sovjetik si kundėrshtar i Stalinit, nuk tregoi ndonjė entuziazėm pėr ta marrė pėrsipėr autorėsinė e simbolit tė komunizmit ndėrkombėtar. Nė Bashkimin Sovjetik u krijua dhe njė Urdhėr i Yllit tė Kuq, nė vitet tridhjetė, qė ishte njė dekoratė e lartė, por nuk u botua kurrė njė libėr pėr historinė e Yllit tė kuq, si simbol. Njė gjė ėshtė e sigurt. Ylli i kuq u bė njė simbol nėn tė cilėn rreth gjysma e njerėzimit kaloi vuajtje tė tmerrshme nė shekullin XX, duke pėrfshirė dhe shqiptarėt. Ylli i kuq u shndėrrua nė njė simbol tė mistikės ateiste, derisa me tė u krijuan regjime tė njė teokracie tė llojit tė vet, me sundimtarė-zota, tė
llojit tė Stalinit, Enver Hoxhės, Mao Ce Dun etj. Regjimeve totalitare komuniste u pėrshtatej simboli i idhujtarisė djallėzore, Ylli i kuq.
Ylli i kuq ėshtė vetėm i fundit nė radhėn e simboleve pagane djallėzore, qė iu janė imponuar shqiptarėve me dhunė. Para tij qenė simbolet islamike tė Gurit tė zi dhe Gjysmėhėnės. Guri i zi ėshtė objekti mė i shenjtė i fesė islame. Ai gjendet nė qytetin e Mekės nė tempullin Kaaba. Si tempulli, ashtu dhe Guri i zi, i cili gjendet nė tė i pėrkasin periudhės para Muhametit. Tempulli Kaaba dhe vetė Guri i zi i pėrkasin njė kulti politeist (pagan) arab dhe mbaheshin si vend i shenjtė, pėrkatėsisht objekt i shenjtė, qė shumė kohė para Muhametit. Nė kohėn kur arabėt qenė paganė, ata e adhuronin Gurin e zi si njė objekt tė shenjtė dhe mendonin se ai ndrynte imazhin e 360 zotave (meshkuj dhe femra). Nė fakt Guri i zi ishte njė meteor i rėndomtė. Kur Muhameti krijoi fenė islame, ai u tregua shumė praktik, si tregtar qė ishte. Derisa ai shpalli me fjalė ndalimin e idhujtarisė, me vepra i inkorporoi objektet e shenjta tė kulteve idhujtare nė fenė e re.
Kėshtu, tempulli pagan i Kaaba nė Mekė u bė tempulli mė i shenjtė i Islamit dhe Guri i zi, objekti i shenjtė i fesė islame. Muhameti shpalli se Kaaba ishte vendi ku Zoti hodhi njė gur pėr t’ i treguar Ademit dhe Havasė (Adamit dhe Evės) se ku duhej tė ndėrtonin tempullin e parė pėr tė. Sipas tij ky tempull u ndėrtua dhe nė tė u vendos guri i hedhur nga Zoti, i cili nė fillim qe i bardhė, por u nxi se reflektonte mėkatet e njerėzve. Asgjė e tillė nuk thuhet nė Testamentin e Vjetėr. Atje nuk thuhet as ajo qė pretendonte Muhameti se tempulli dhe Guri u zhdukėn gjatė Pėrmbytjes sė Madhe, pėr t’ u gjetur mė pas nga Ibrahimi (Abrahami), i cili urdhėroi djalin e vet qė tė ndėrtonte njė tempull tė ri nė atė vend dhe tė vendoste nė tė gurin e shenjtė. Kėshtu supozohet qė tė jetė ndėrtuar tempulli i Kaaba. Por, arkeologjia na thotė se Meka ėshtė mė hershme se shekulli IV pas Krishtit, ndėrsa Abrahami kishte 2400 jetuar vite para kėsaj kohe. Nė tė vėrtetė adhurimi i gurėve qė supozohej se kishin rėnė nga qielli ishte idhujtaria mė e pėrhapur ndėr popujt semitikė, duke pėrfshirė edhe arabėt. Ēdo fis arab kishte Kaaba-n e vet, me gurin e vet tė shenjtė. Arabėt mund ta pranonin njė fe tė re mė lehtė nė rast se ajo integronte kultet e mėparshme idhujtare. Ky qe sekreti i suksesit tė Muhametit.
Muhameti tregoi njė fantazi tė madhe pėr tė integruar ritualet idhujtare nė fenė e re, qė supozohet tė ishte kundėr idhujtarisė, nė mėnyrė qė arabėt idhujtarė tė pranonin fenė e re. Kėshtu, arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė ecnin pėrreth tempullit shtatė herė. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se kėshtu kishte bėrė Ibrahimi. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė puthnin gurėt e tyre tė shenjtė. Muhameti e pėrfshiu edhe kėtė rit nė fenė islame, edhe pse kjo ishte idhujtari flagrante. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė tė hidhnin gurė gjatė ritualeve tė shenjta. Muhameti e pėrfshiu kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Ibrahimi kishte gjuajtur me gurė djallin. Arabėt idhujtarė e kishin zakon qė gjatė ritualit tė vraponin mes dy idhujve, Isaf dhe Naila. Muhameti e pėrfshiu dhe kėtė rit nė fenė e re, duke pretenduar se Hagari vrapoi mes dy kodrave
kur shkoi tė mbushte ujė pėr Ismailin.
Pas pelegrinazhit nė Kaaba arabėt idhujtarė e kishin zakon qė t’ i bėnin njė lutje tė veēantė zotit Hubal, i cili ishte kryezoti nė panteonin prej 360 zotash, dhe paraqitej nė trajtėn e Hėnės (trupit qiellor). Adhurimi i Hėnės ėshtė i kuptueshėm nė popujt e shkretėtirės se Hėna ndriēon me freski, ndėrsa Dielli ndriēon duke sjellė edhe njė vapė mbytėse nė shkretėtirė. Nė tė vėrtetė tempulli i Kaaba i qe kushtuar Hubalit, Kryezotit-Hėnė . Muhameti e ruajti simbolin e hėnės, duke e bėrė gjysmėhėnėn simbolin e shenjtė tė Islamit, i cili gjendet nė kulmin e ēdo xhamie. Kėshtu, Muhameti i dha Allahut tiparet e Hubalit, madje duke ruajtur edhe lutjen pėrfundimtare pėr kėtė nė fund tė pelegrinazhit (haxh). Pėr arabėt Allahu ishte Hubali.
Muhametit i duheshin kėto kompromise me idhujtarinė se ai ishte njė politikan para sė gjithash, i cili po krijonte njė ideologji pėr ndėrtimin e njė kombi dhe tė njė shteti. Nė tė vėrtetė Muhameti ėshtė krijuesi i kombit arab. Islami u bė ideja nacionale arabe. Ajo qė bėri Muhameti ishte tė shartonte Judaizmin dhe Krishterimin, duke krijuar mbi bazėn e tyre njė fe tė re, njė Judeo-Krishterim tė arabizuar. Vepra e Muhametit ėshtė e ngjashme me atė qė bėri Sava nė Serbinė e shekullit XIII, tė cilin serbėt e mbajnė si shenjtin e tyre. Sava krijoi variantin serb tė Krishterimit, ai e serbizoi Krishterimin, nė dobi tė kombndėrtimit serb. Madje serbėt edhe fenė e krishterė e quajnė pravoslava. Njė gjė tė ngjashme bėri Henry VIII i Anglisė nė shekullin XVI, duke krijuar Anglikanizmin, si Krishterimi nė version anglez. Islami ngjan shumė me Anglikanizmin dhe Pravoslavizmin, dhe mund tė quhet Arabokanizėm, nė analogji me Anglikanizmin.
Dilema, a kombi a feja u ėshtė paraqitur tė gjithė kombeve. Disa prej tyre e zgjidhėn nė tė mire te fesė, disa nė tė mirė tė kombit. Kombet mė solide janė ata qė nacionalizuan fenė, duke krijuar versionin nacional tė saj, si anglezėt, serbėt, rusėt, arabėt, japonezėt, grekėt. Kombet qė nuk e bėnė dot kėtė vuajtėn shumė nga luftrat fetare si gjermanėt, francezėt, ēekėt etj. Arabėt nuk e ruajtėn dot gjatė arritjen e Madhe tė Muhametit dhe u ndanė nė sunitė e shiitė, tė cilėt qė atėherė bėjnė lufta tė pėrgjakshme mes tyre. Kjo tregon se arritja e Muhametit ishte iluzore.
Ne shqiptarėve nuk na lidh veēse njė aksident historik me fenė e shpikur nga Muhameti, pėr tė bashkuar arabėt nė njė komb dhe njė shtet. Ky aksident historik ishte pushtimi osman dhe fekthimi i dhunshėm qė ushtroi ai tek shqiptarėt. Ėshtė absurde qė edhe sot tė ketė shqiptarė, pėr fat tė mirė njė pakicė tek kombi shqiptar nė dy anėt e kufirit, tė cilėt ende besojnė tek njė fe si Islami, e cila nuk ėshtė tjetėr veēse njė pėrzierje ritesh idhujtare dhe fragmentesh tė kopjuara nga librat e shenjtė tė Judaizmit dhe Krishterimit. Ne shqiptarėt jemi njė komb europian, jetojmė nė Europė, tė ardhmen e shohim tė lidhur me Perėndimin, ndėrsa Islami na tėrheq kah shkretėtirat, si njė magjistar i keq. Islami prish koherencėn nacionale shqiptare. Derisa serbi e quan veten serb i krishterė dhe jo i krishterė serb, muslimani praktikant nuk e quan veten shqiptar musliman, por musliman shqiptar. Kjo do tė thotė se shqiptarizmi i tij ėshtė fiktiv. Kur e pyet nėse e quan veten shqiptar musliman apo musliman shqiptar, tek ai befas shfaqet arabi. Gėrvishte pak praktikantin musliman dhe pas shqiptarit nė dukje tek ai do tė dalė arabi. Pėr mua muslimani shqiptar ėshtė armiku, me tė nuk kam ē’ tė diskutoj, dhe me tė as mund tė diskutohet. Ai shfaq njė barbari tė thellė. Unė e urrej atė, se ai ėshtė bartės i njė feje qė shfaq hapur armiqėsinė ndaj kombit shqiptar.
Islami ėshtė armik i kombit shqiptar dhe bota islame e urren kombin shqiptar. Kjo u provua kur Kosova shpalli pavarėsinė nė 2008. Ishte pritur qė vendet islamike do tė qenė ndėr tė parat qė do ta njihnin nė bllok pavarėsinė e Kosovės. Por jo. Vendet arabe shfaqėn njė mungesė tė qartė dėshire pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės. Vendi i parė arab qė e njohu pavarėsinė e Kosovės, ishte i pesėdhjeti nė radhėn e atyre qė e bėnė kėtė dhe ky vend qenė Emiratet e Bashkuara Arabe. Ky vend ėshtė njė protektorat amerikan dhe kuptohet se kėtė gjė e ka bėrė pas presionit tė fortė amerikan, jo me vullnetin e vet. Arabia Saudite, vendi i Mekės, Kaaba-s, dhe Gurit tė zi, ishte vendi i pesėdhjetėetetė nė radhėn e atyre qė e njohėn pavarėsinė e Kosovės, ēka tregon se kjo u bė pas presionit amerikan. Kur shikon se Kosta Rika, nė Amerikėn Qendrore dhe Peruja nė Amerikėn Jugore qenė vendi i shtatė, pėrkatėsisht i gjashtėmbėdhjeti qė njohėn pavarėsinė e Kosovės, e kupton mė qartė armiqėsinė e botės islame ndaj Kosovės, ēka ėshtė shfaqje e armiqėsisė ndaj kombit shqiptar. Vendet vėrtet tė pavarura islamike si Irani, Siria, Libia, Indonezia, Pakistani, Algjeria, nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Turqia vėrtet e njohu pavarėsinė e Kosovės, por kur nė tetor 2009 Presidenti turk Abdullah Gul vizitoi Serbinė ai bėri deklaratėn e bujshme: “Serbia ėshtė vendi kyē nė Ballkan”.(Deklarata e Gul citohet sipas faqes zyrtare on-line tė Presidentit tė Turqisė:
http://209.85. 229.132/search? q=cache:W0/ kIG5×6SsJ: www.tccb. gov.tr/common/ iframes/Haberler /HaberArsiv/ HaberDetay. aspx%3Fid% 3D921)
Kjo nuk ka kuptim tjetėr veē atij se Turqia e ka njohur Kosovėn nėn presionin amerikan. Nė mars 2010 ambasadori turk nė Serbi, Ahmet Suha Omar bėri njė deklaratė qė u pasqyruar edhe nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė:
Pas njohjes sė pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės Turqia nuk ka bėrė asnjė veprim tjetėr qė do tė dėmtonte Beogradin, ēka ėshtė ēmuar shumė nga autoritetet serbe.(Deklarata e diplomatit turk citohet sipas website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Serbisė: http://www.mfa. gov.rs/Pressfram e.htm)
Nė gjuhėn diplomatike kjo do tė thotė se Turqia e njohu Kosovėn e detyruar nga SHBA-tė, por nuk ka ndėrmend tė bėjė hapa tė tjerė pėr ta mbėshtetur atė. Serbia e shprehu kėnaqėsinė dhe dha sinjalin se e kishte marrė saktė kumtin, duke e pasqyruar deklaratėn e diplomatit turk nė website zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme. Ėshtė e vėrtetė se pavarėsinė e Kosovės nuk e ka njohur edhe Vatikani, por ai e ka bėrė kėtė se Kosovėn e sheh si vend islamik.
Sot deislamizimi ėshtė sfida historike pėr shqiptarėt, nė dy anėt e kufirit. Nė trojet shqiptare duhet tė zhbėhet ēdo shenjė e Islamit. Islami nuk mund tė ketė tė njėjtin status si Krishterimi nė hapėsirėn shqiptare se ėshtė fe e sjellė nga pushtuesi. Sot Islami bojkotohet nga pjesa mė e madhe e shqiptarėve paraardhėsit e tė cilėve u kthyen dhunshėm dikur nė fenė islame, dhe mbijeton vetėm falė njė pakice aktive, militante. Ne shqiptarėt duhet tė ndahemi me Islamin me anė tė njė referendumi mbarėkombėtar, ku njerėzit duhet tė pyeten pėr ndalimin e tij. Ky referendum duhet tė bėhet me votim tė hapur, si njė rast i veēantė, se kur osmanėt e pushtuan Shqipėrinė dhe e imponuan Islamin nuk u dhanė njerėzve lirinė e shprehjes. Ēdo njeriu qė do tė deklarohet si musliman duhet t’ i hiqet shtetėsia e Republikės sė Shqipėrisė, eventualisht e Kosovės dhe tė marrė statusin e emigrantit, duke u quajtur emigrant arab. Derisa nė Shqipėri dhe Kosovė ka njė komunitet tė sajuar egjiptian, le tė ketė dhe njė komunitet emigrantėsh arabė. Me kėtė rast zgjidhet edhe statusi i egjiptianėve dhe romėve, njė pjesė e madhe e tė cilėve mbushin sheshet gjatė faljes sė Bajramit pėr tė pėrfituar nga xhamitė miell, vaj dhe sheqer.
Unė jam i sigurt se nė Republikėn e Shqipėrisė Islami do tė marrė 2% tė votave. Nuk mund ta them sa do tė marrė nė Kosovė dhe nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė. Unė kam bindjen se nė Kosovė Islami nuk do tė fitojė nė njė referendum. Nėse fiton nė pjesėn shqiptare tė Maqedonisė atėherė kėta njerėz le tė shkojnė nė dreq, le tė shkojnė tek guri i zi i Mekės, se nuk kanė ēka i duhen kombit shqiptar. Pėr mua ata ėshtė njėlloj sikur tė jenė nė Arabi.
Shqiptarėt mund tė besojnė tek Zoti pa pasur nevojė pėr kėtė surrogat-fe tė shkretėtirave, ēka ėshtė Islami. Islami shqiptarėve nuk u ka sjellė veēse tė kėqija, dhe tė kėqija mė tė mėdha do t’ u sjellė edhe nė tė ardhmen. Islami nuk i lidh shqiptarėt me Zotin, por me idhujtari antike tė shkretėtirave.
Ne shqiptarėt jemi njė komb i vogėl dhe si i tillė ne duhet tė ecim me shembuj, me modele. Ne kemi afėr serbėt, tė cilėt e kanė kombėtarizuar fenė dhe janė mė mirė se ne. Edhe ne shqiptarėt kemi nevojė pėr fe qė flasin shqip, tė cilat pse jo kanė edhe shenjtorė shqiptarė. Kėshtu feja do tė bėhet konstituentė e nacionit (kombit). Parakushti pėr kėtė ėshtė deislamizimi i shqiptarėve, i cili do tė sjellė qė kombi shqiptar tė ēlirohet edhe nga kulte tė tjera tė huaja siē ėshtė Krishterimi Ortodoks Grek, i cili u ka imponuar shqiptarėve si shenjtorė oficerė tė zbulimit tė Rusisė, si Kozma Etolioti, i shpallur si Shėn Kozmai, apo sundimtarė dhe pushtues serbė tė trojeve shqiptare, si Jovan Vladimiri, kulti i tė cilit mbahet nga Kisha Ortodokse e uzurpuar e Shqipėrisė, nė mes tė Shqipėrisė, nė Elbasan. Nėse do tė bėhet deislamizimi i shqiptarėve, do tė jetė shumė e lehtė qė tė
dehelenizohet dhe tė deserbizohet Krishterimi shqiptar, duke u shpallur shenjtorė nė vend tė Kozmait dhe Jovan Vladimirit, pishtarė tė Shqiptarizmės si Papa Kristo Negovani, Fan Noli etj.
Nė hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit ka njė pakicė aktive islamike, e cila bėn gjithēka qė t’ u japė trojeve shqiptare profil islamik. Kėta, derisa qarkullojnė dhe pėrhapin me zell literaturė ku thuhen gjithė tė zezat pėr Krishterimin, reagojnė me nervozizėm kur vihet nė diskutim feja e tyre. Kėta duan tė imponojnė nė debatin shqiptar Sheriatin, gjoja nė emėr tė tolerancės fetare dhe tė ndalojnė kritikėn pėr Islamin. Por nuk mund tė ndalohet kritika pėr njė fe libri i sė cilės, Kurani, ka ardhur nė Shqipėri nė majė tė jataganit osman. Kėta janė versioni islamik i stalinistėve. Ylli i kuq dhe Guri i zi takohen si simbole tė sė keqes. Ne nuk mund tė lejojmė qė fati i kombit shqiptar tė rrijė edhe mė tej i ndryrė si nė njė magji tė zezė tek Guri i zi nė Mekė.
Islamikėt pretendojnė se feja e tyre ofron norma morale pėr njeriun, pėr ta bėrė botėn tė pėrkryer, por a nuk pretendonte dhe komunizmi tė njėjtėn gjė? Komunistėt nuk i pėrgjigjeshin pyetjes se si ishte e mundur qė njė doktrinė e cila pretendonte tė ishte zgjidhja morale pėr njerėzimin, kishte si simbol atė tė mistikės djallėzore. Tė njėjtės pyetje nuk i pėrgjigjen edhe islamikėt, tė cilėt kanė si simbole ato tė idhujtarisė sė shkretėtirave.
Bashkimi Europian ka deklaruar se zgjerimi i tij nė Ballkan do tė pezullohet pėr tė rifilluar pas vitit 2020, duke u bėrė njė pėrjashtim vetėm pėr Kroacinė. Kjo do tė thotė se Bashkimi Europian do tė lerė jashtė derės sė tij vetėm pesė (gjashtė) vende, me popullsi konsistente muslimane, tė cilėt janė Serbia, Bosnjė-Herzegovina, Shqipėria, Maqedonia, Kosova dhe Mali i Zi. Serbia ėshtė vend i krishterė me njė minoritet musliman, por derisa nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės dhe e quan kėtė pjesė tė territorit tė saj, atėherė vetėdeklarohet vend me njė popullsi tė madhe muslimane. Nė tė vėrtetė ekziston njė lidhje e qartė mes qėndrimit tė Bashkimit Europian kundėr anėtarėsimit tė Turqisė nė BE, dhe qėndrimit kundėr anėtarėsimit nė BE tė vendeve ballkanase ku ka popullsi konsistente muslimane, tė krijuar nė kohėn e pushtimit osman.
Pezullimi i zgjerimit tė Bashkimit Europian nė Ballkan deri nė njė datė tė pacaktuar pas vitit 2020, kur nuk ka asnjė garanci se pas vitit 2020 do tė rifillojė zgjerimi i Bashkimit Europian nė Ballkan, pritet qė tė ketė njė efekt tė madh nė vendet qė mbeten jashtė. Ato do ta pėrjetojnė kėtė sikur u bėhet pėr shkak tė muslimanėve, tė cilėt u kanė zėnė derėn. Kjo do tė bėjė qė shoqėritė e kėtyre vendeve tė radikalizohen dhe tė ndėrmarrin veprime pėr t’ u ēliruar nga muslimanėt e tyre. Kjo do tė ndodhė edhe nė Shqipėri, ku pjesa e krishterė e popullsisė do tė fajėsojė edhe mė fort pjesėn muslimane pėr mbetjen e vendit jashtė Bashkimit Europian. Kėshtu Islami kėrcėnon kohezionin nacional shqiptar.
Vendet e fqinje tė krishtere tė mbetura jashtė Bashkimit Europian, duke e kuptuar shkakun e refuzimit, do ta pėrdorin atė pėr tė pastruar territorin e tyre dhe territorin shqiptar qė pretendojnė nga kėto mbetje osmane, ēka ata i quajnė muslimanėt. Kombi shqiptar me profil islamik ėshtė ai ēka u duhet serbėve e grekėve qė nė njė situatė tė favorshme ta palestinizojnė hapėsirėn shqiptare, duke e bėrė Shqipėrinė si Bregun Perėndimor, dhe Kosovėn si Gazėn, ku do tė futin ushtritė pėr tė luftuar kinse terrorizmin islamik. Pėr njė pakicė shqiptarėsh qė besojnė tek Islami kjo nuk ka rėndėsi, se ata nė fillim e quajnė veten muslimanė, pastaj edhe shqiptarė. Pėr ta atdheu i vėrtetė ėshtė Arabia, ndėrsa nė Europė e shohin veten si “kolona e pestė” e Islamit, si pararoja e tij. Islamikėt nuk e fshehin kėnaqėsinė qė Shqipėria po mbetet jashtė Bashkimit Europian.
Islami i ka shpallur luftė kombit shqiptar, duke synuar qė ta mbajė tė ndarė nga Perėndimi. Nė kėtė luftė xhamitė janė fortesat e ushtrisė armike, minaret janė tytat e topave tė ushtrisė armike, islamikėt praktikantė janė ushtarėt armiq. Strategjia ėshtė qė hapėsira shqiptare tė shfaqet me njė profil islamik, nė shpėrpjestim me numrin e muslimanėve praktikantė. Prandaj altoparlantėt e minareve ulėrinė arabisht, sikur kumtojnė triumfin islamik nė kėtė luftė. Ose kombi shqiptar do tė ndahet nga Islami, duke u vetėdeislamizuar, ose Islami do ta mbysė kombin shqiptar.

Last Updated on E Marte, 25 Maj 2010 21:32

Written by Gazeta SOT
E Merkure, 26 Maj 2010 00:00
Nga Kastriot MYFTARAJ

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 10:48 pm

kastriotit ja kam cu nje leter moti keto fjal vlejn edhe per nxensit etij lexoje ..

Pershendetje Kastriot!

Ka goxha kohe qe me vemendje po ndjek shkrimet e tua dhe sa vi e befasohem nga tere ajo qe shkruani, sepse njeri me ide kaq raciste dhe fyerese ndaj bashkekombasve te vet te n je besimi tjeter (ne kete rast Islamit) nuk kam pare.
Ku konkretisht me kete doni te dilni dhe cfare synoni, kete sic duket e dini vetem ju (apo mentoret e tu qe te rrine pas shpine, ku ta dish…)

Treva shqiptare ne Maqedoni eshte homogjene 100 % myslimane , (deshet apo s’deshet Ju) kurse ju lozni per merak sipas Memorandumeve te Cubrilloviqit, Grashaninit, Andrqi, Millosheviqit per debimin e shqiptareve ne Arabi, tere kjo sepse i perkasin besimit mysliman.

Me kete Ju , jo vetem qe coni uje ne mulli te ketyre qarqeve anti-shqiptare, por ia kaloni madje edhe diktatorit Hoxha.
Gjitcka ka nje kufi… Fjalori juaj eshte i nivelit te rruges. E keni tepruar Kastriot, nuk u kercenoj, fare pa merak, por nuk eshte lehte te lozish me ndjenjat e mbi 80 % te shqiptareve dhe mos te japish llogari para drejtesise.

Kete shkrim mere vetem si nje verejtje dashamirese, sepse Ju (sic ua tha Eduarti) i keni shpallur lufte Zotit, e kur jemi te Zoti Ai eshte Absoluti dhe emrin e Tij ta besh baras me lehjen e qenve, nuk di si fleni rehat, sepse ju e baltosni emrin e atij qe mban gjithcka ne kete bote….

Nejse, per keto do pergjigjesh para Zotit, kurse per ato qe neve na ke fyer, ofenduar dhe sharre, duhet te kerkosh falje publike, ose drejtesia duhet ta thote fjalen e saj, sepse rende, shume rende keni fyer cdo shenjteri islame, ia keni kaluar madje edhe Selman Rushdiut...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:10 pm

Kush ta ka dhene mandatin ty per te perfaqsuar Maqedonine?
Kush je ti qe flet sikur te jesh perfaqsuesi i shqiptareve te Maqedonise,une kam plot miq shqiptare maqedonas dhe kam ngrene buke ne shtepite e tyre dhe e di se ēfare kenaqsie eshte per te te presin nje mik nga Shqiperia,por ti nuk je shqiptare maqedonas : Ti je arab maqedonas.
Ku e shef urrejtjen time per fene muslimane dhe per muslimanet?
Me bere ateist,komuniste,katolik, esheme gjera te tjera.Kapaciteti yt eshte per te krijuar idera dhe gjera jo te verteta.Ti flet ndryshe dhe mendon ndryshe.ti nuk ke nje linje te menduari te rregullt.
Qe ne fillim te kam thene jep mendimet e tuaja ashtu si ti i ke: Je musliman -shume mire.,Por ji musliman i mire dhe i sjellshem,jo fanatik dhe fondamentalist : Per pak ishe duke me kercenuar.Perse? Sepse nuk mendoj si ti -sepse te bashkengjita nje artikull te dikujt qe nuk mendon si ti. Ti qe kur ke hyre ne kete forum ,ke prure vetem artikuj te kopjuar ne gazeta te ndryshme ,artikuj te viteve te kaluara qe s'kane asnje kuptim.
Behu serioz,mos ofendo dhe para se te japesh nje gjykim bej si ai muslimani i vogel i perralles qe tregove me priftin :Lutju Zotit me perpara se te flase goja.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:15 pm

bere nje kontroll qe nga fillimi kush i ka devijuar shkrimet , temat ?!!dhe kush kend e ka ofendu i pari?? edhe une kam shum miq nga Shqiperia..dhe kam qen atje...por shoqeria ime nuk ka qen me njerzit e kalibrit te kastriot myftarajt.....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:29 pm

Kastrioti eshte nje autor ,nuk jam une :Une jam Agimi.Artikullin e Kastriotit ta paraqita per te treguar qe mendimet jane te ndryshme.
Ti te gjitha temave me emra te ndryshem i ke arabizuar me shkrime per autoret,filozofet, e tjr.arab.
Dua te te pyes edhe njhere pasi nuk me je pergjigjur radhen e pare si e klasifikon veten tende :
Shqiptare musliman,
Musliman shqiptare,
Musliman arab,
Maqedonas musliman,
Muslliman maqedonas, Je ne linje prandaj mu pergjigj!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:33 pm

me vjen shum keq per besen Shqiptare edi se ne betime tjera nuk besoni..
jeni duke me ber disa pyetja provokuese! te njejta sia ato qe tikam per mendur ne disa replika na kan lodhur maqedont me keto pyetje duke dashur qe te na bejn numer me te vogel si shqiptare..
te kam dhan pergjegje ne fillim por nuk e ke kuptuar..

perseri po te tregoj se jam po ta shenoj me shkronja te medha ..

JAM SHQIPTARE ME PERKATSIN FETARE ISLAME...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:40 pm


LAVDI ZOTIT !,LAVDI ZOTIT,LAVDI ZOTIT.
E rendesishme eshte te jesh shqiptare:Besimi ne Zot eshte personal.
Dua te te pyes : A nuk je musliman?
Cfare do te thote jam islam. Nuk di qe te kete ne bote nje fe ,nje besim ne zotin islam.!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:51 pm

po e verej se nuk paske njohuri aspak per fen islame....prandaj qe nga fillimi po meresh me paragjikime!!
fe muslimane nuk ka feja eshte fe ISLAME e ato qe i perkushtohen kesaj feje dhe i nenshtrohen ligjeve te islamit konsiderohen musliman...

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Fri Oct 01, 2010 11:59 pm

Me dergo nje shkrim nga Kurani qe besimi musliman quhet besim islam.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Sat Oct 02, 2010 12:01 am

ja ke plot ajete te kuranit qe ekonsideroj islamin si fe..

Islami pra ėshtė:

- Fe e pastėrt. Allahu kėtė gjė na bėn mjaft tėqartė ku tjotė: “Kėshtu
drejto fytyrėn tėnde ti (O Muhammed) drejt Besimit tė Pastėr Islam nė
njė Zot tė Vetėm, El-Hanifa (mosadhurimi i asgjėje veē Allahut Njė e tė
Vetėm), Fitratell-llahi (Islamin e Pastėr tė Allahut) me tė cilin Ai ka
krijuar njerėzimin. Le tė mos ketė asnjė ndryshim nė Khalkil-lah (nė
Fenė e Allahut, nė Rrugėn e Allahut, nė Besimin e Pastėr Islam nė Njė
Zot tė Vetėm). Kjo ėshtė feja e drejtė, por shumica e njerėzve nuk e
dinė”.(Err-rrum 30)
- Fe e logjikės, bindjes dhe arsyes. “A nuk kanė udhėtuar ata nė tokė dhe a
nuk kanė zemra qė tė kuptojnė..”. (El-haxh 46)

- Fe qė rrespekton dhe ēmon lartė zhvillin shkencorė dhe motivon
ngritjen intelektuale. “Thuaju: “Udhėtoni nė tokė dhe shihni si
(Allahu) filloi krijimin dhe pastaj Allahu do tė sjellė krijimin e
Jetės sė Fundit (Ringjalljen pas vdekjes).” Vėrtetė qė Allahu ėshtė i
Zoti pėr tė bėrė ēdo gjė”. (El-ankebut 20)

- Fe qė rrespekton tė drejtėn e besimt dhe rrefuzon dhunėn. “Nuk ka
asnjė detyrim nė fe. Vėrtet, Rruga e Drejtė ėshtė bėrė e qartė nga
rruga e gabuar. Kushdo qė mohon Taghutin (ēdo gjė tjetėr qė adhurohet
pėrveē ose krahas Allahut) dhe beson
nė Allahun, atėherė ai ėshtė kapur pėr mbajtėsin mė tė sigurt qė nuk
thyhet kurrė. Dhe Allahu ėshtė Gjithėdėgjuesi, i Gjithėdituri”.
(El-bekare 256).

- Fe e jetės dhe gjallėrisė. “O ju qė keni besuar! Pėrgjigjuni Allahut
(duke iu bindur Atij) dhe tė Dėrguarit kur ai (Muhammedi a.s.) ju
thėrret ju drejt asaj qė do t’ju japė juve jetė..”. (El-enfal 24)

- Fe qė thėrret nė besim tė pastėrt dhe urren mos besimin, politeizmin
njėherit ēdo gjė qė ėshtė e mirė e ka lejuar. “..ai i udhėzon ata pėr
El-Ma’ruf (Besimin e Pastėr Islam nė njė Zot dhe gjithė rregullat e
detyrimet e tjera tė tij); i ndalon ata nga Al-Munker (mosbesimi,
politeizmi i ēdo lloji dhe gjithė ndalimet e tjera tė Islamit); ai u
lejon atyre si tė ligjshme At-Tajjibat (gjithēka tė mirė dhe tė
ligjshme pėr besimin, punėt, njerėzit, ushqimet, sendet) dhe ua ndalon
si tė paligjshme Al-Khabaith (gjithēka tė keqe dhe tė palejueshme pėr
besimin, punėt, njerėzit, ushqimet)..”. (El-araf 157)

- Fe qė i ruan vlerat e larta shoqėrore, familjare dhe kultivon
dashurinė dhe rrespektin. “..Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn
(gratė) nė mesin tuaj, qė ju tė mund tė gjeni prehje tek ato dhe Ai
vendosi mes jush dhėmbshuri e mėshirė. Vėrtet ė nė tė ka tregues tė
qartė pėr popullin qė e vret mendjen”. (Err-rrum 21) “Dhe ule mbi ta
krahun e nėnshtrimit, tė mirėsisė e tė pėruljes me mėshirė dhe thuani:
“Zoti im! Dhuro mbi ta Pėrkujtimin Tėnd siē mė rritėn mua, kur unė isha
i mitur.” (El-isra 24)

- Fe qė jep rėndėsi tė madhe shfrytzimit tė kohės nė atė qė Krijuesi
ėshtė i kėnaqur. “(Betohem) pėr kohėn! Me tė vėrtetė qė njeriu ėshtė nė
humbje tė plotė.
Pėrveē atyre qė besojnė (nė Besimin e Pastėr Islam nė Njė Zot) dhe
punojnė mirėsi e drejtėsi, edhe qė e kėshillojnė njėri-tjetrin pėr
El-Hak (pėr tė vėrtetėn; urdhėrojnė pėr El-Ma’ruf - qė ka urdhėruar
Allahu dhe ndalojnė nga El-Munker - e keqja qė ka ndaluar Allahu), edhe
qė e kėshillojnė njėri-tjetrin tė jenė tė durueshėm (nga vuajtjet,
mundimet, dėmtimet qė i bien njeriut nga pėrpjekja pėr Ēėshtjen e
Allahut, pėr tė pėrhapur Fenė e Tij tė Vėrtetė tė Besimit tė Pastėr
Islam” (El-asėr 1-3)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Sat Oct 02, 2010 12:05 am

Asgje nuk kuptoj : Njehere thua qe Islami nuk eshte fe arabe njehere thua qe islami eshte muslimanizem. Muhameti nga ishte ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres
avatar

Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Sat Oct 02, 2010 12:13 am

per ate qe nuk kupton me vjen shum keq se aq ke ke te zhvilluar ndjenjen e te kuptuarit...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   Sat Oct 02, 2010 12:18 am


Me fal dua te te pyes : Cfare arsimi ke ? Ose shqip ēfare shkolle ke mbaruar?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Nė Evropė Islami ėshtė mė i rėndėsishėm se sa Krishterimi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Nexhat HAZIRI:Bedri Islami-ky ėshtė i vėrteti
» Re: Pse UDB-ashi Bedri Islami dikur drejtonte LPK-ne?!?
» Gazmend Islami:Si u vranė komandantet e UĒK-sė qė luftuan nė Kosovė dhe si morėn komandėn "parashutistėt" e Tiranės?
» Gazmend Islami:Krishterimi a ėshtė radikal
» 28 Nėntori ėshtė dita e ēlirimit tė Shqipėrisė

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Shtypi dhe politika :: Problemet ndėrkombėtare-
Kėrce tek:  
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Have a free blog with Sosblogs