LUSHNJA PORTAL
MIRSEVINI NE PORTALIN LUSHNJAR
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

  Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??   Tue Sep 28, 2010 4:22 pm

http://i52.tinypic.com/33e68ac.jpg
“Zahide Jashari, nėna qė e pėrkundi Adem Jasharin, nėna qė fėmijėt i ushqeu me qumėsht shqiptari, fėmijė qė e shporrėn serbo barbarin, shqiptar qė sot i gėzoheni kėsaj lirie, mos e robėroni kujtesėn tuaj pėrball njė murgėrie”. (I. Salihu)


“Nėnė Tereza mund tė ishte “e madhe” por as djersėn, as vuajtjet, as dashurinė, as gjakun as varrin - nuk ja fali tokės shqiptare”. (M. Pirraku)

Sot, shumica e atyre qė treni i kontributit kombėtar i kishte ikur qė moti, si dhe pėr ta arsyetuar dėshtimin e tanishėm, paraqiten si tė prirė tė merren me krenari qė i pėrkasin tė shkuarės, e qė janė tė mbėrthyer prej metaforės e hiperbolės. Nė vend tė dashurisė dhe respektit ndaj nėnės dhe gjyshes sė gjallė, njė pjesė bukur e madhe e kėtij populli janė tė prirė qė ta duan stėrgjyshen qė me vite tė tėrė i ka vdekur. Pėrkundėr kėsaj, nė asnjė mėnyrė nuk bėnė tė mohohet kjo dashuri pėr stėrgjyshen, por kjo dashuri mund tė aludohet si origjinale dhe e vėrtetė, vetėm atėherė kur nderohet dhe duhet me shpirt nėna dhe gjyshja qė vazhdojnė tė jen nė mesin e tė gjallėve.



Ngjashėm njė pjesė bukur e madhe e kėtij popullit si arsyetim tė frikės pėr mos pjesėmarrje nė luftėrat dhe kontributet tjera qė rrodhėn nė trojet shqiptare, e nė ato kohėra nė cilėsinė e refugjatėve qė promovonin paqe, duke pretenduar se vetėm nėpėrmjet dialogut mund tė zgjidhet ēėshtja e kolonizimit shqiptar, po kėta frikacak e paqedashės e zgjodhėn rrugėn e kobit, fyerjes dhe tė (keq)informimit tė popullit pėr Ushtritė Ēlirimtare. Soji i kėtyre frikacakėve shkoi aq larg sa qė, me zell tė pandėrprere trumbetuan se shqiptarėt i ēliruan tė huajt, pavarėsisht se, djersa e gjaku pėr ēlirimin e kėtyre vendeve ishte e jona, pra e gjithė shqiptarėve. Ata kėtė e thonė, jo qė nuk e dinė realitetin, por marrja dhe turpi i dikurshėm qė kishte tė bėjė me fshehjen e tyre nėpėr fustane tė grave, i ka bėrė qė ta thonė atė qė nuk ėshtė e vėrtetė.


ė pėrsiatje tė kėtyre falsifikimeve, presidenti i Republikės sė Kosovės, vitin 2010 e shpalli vit tė “Nėnė” Terezės. Pavarėsisht se brenda atij viti mund tė ketė muaj qė dukshėm janė nė kundėrthėnie me emėrtimin e atij viti. Si u ndje njė patriot shqiptar nė muajin mars tė vitit 2010, muaj qė nga dora gjakatare serbo-ortodokse vdiq Nėna Zahide, nėna e kryetrimit legjendar, Adem Jasharit, nėna e cila lindi me mjaft mundime trima qė drejtpėrsėdrejti u ballafaquan me armikun, nėna qė 20 pasardhės tė saj i bėri kurban pėr kėtė popull, nėna e cila pėr 74 vjet pėrjetoi tmerre nga mė tė ndryhem prej okupatorit terrorist serbo-ortodoks, nėna qė e kishte vėnė shaminė e bardhė shqiptare dhe islame mbi kokė, shami qė me ēdo kusht idhujtarėt e njė nėne qė kurrė nuk lejoi tė bėhet nėnė e qė kurrė nuk pranoi ta viziton Kosovėn e paraluftės, me ngulm e me udhėzime ligjore administrative duan qė ta ndalojnė.

Sidoqoftė, viti ėshtė mė i madh se muaji, me kėtė qartė aludohet se emėrtimi i kėtij viti ėshtė mė i madh se gjitha emėrtimet tjera. Muaji mars karakterizohet me pėrkujtimet e lavdishme tė historisė sonė kombėtare, me kėtė edhe tė familjes Jashari, por pėrmes vitit 2010 pandehet zbehja e kėtij pėrkujtimi, ngase tanimė itinerarin e paskan orientuar kah krenaria boshe, itinerar ky qė proklamohet se do tė bėhet traditė ndėr popullin tonė, ku nė ēdo pėrvjetor tė lindjes sė “Nėnė” Terezės do tė behėn aktivitete tė shumta e tė shtrenjta nė gjithė truallin shqiptarė, por ndaras prej atyre nė Vatikan dhe Indi, ngase atje shumė pak ishin tė informuar pėr prejardhjen e kėsaj figure, (mos)informim si rrjedhojė e vetė asaj, sepse si duket i mjaftojė qė njėherė nė gjuhė tė huaj tė thotė se pėr nga gjaku jam shqiptare, por menjėherė pastaj tha se, zemra ime plotėsisht i takon Krishtit. Si ka mundėsi qė edhe pėrskaj kėsaj thėnie, shqiptarėt ende tė shastisen e ēmenden pas kėsaj, mbase mund t’i harrojnė edhe obligimet kundrejt nėnės sė vetė biologjike, ndonėse logjikisht ėshtė e pamundur qė dikush nė njė vend tė depėrton, ku dihet mirėfilli se vendi nė fjalė ėshtė “plotėsisht” i pushtuar me dashuri tė tjetėrkujt.

Gjaku dhe zemra janė dy elemente, pa tė cilin njeriu nuk mund tė jetojė, qė edhe njėra edhe tjetra i pėrkasin organizmit tė njeriut, organizėm qė nėpėrmjet artikulimit tė ndjenjave e bėnė tė mundur edhe identifikimin e tėrėsishėm tė njeriut. Nėpėrmjet kėtij sistemi tė organizmit, fare lehtė mund tė kuptohet pėrkatėsia e ndryshme e elementėve tė trupit. Jo rastėsisht Gonxhe Bojaxhiu, kur ishte fjala pėr gjakun tha se, pėr nga gjaku jam shqiptare, e nuk tha pėr nga gjaku “plotėsisht” jam shqiptare, si dhe kur qe fjala pėr zemrėn qė i takon Krishtin, tha se, zemra ime “plotėsisht” i takon Krishtit. Kjo mund tė vėrtetohet edhe mė saktė nė aspektin gjuhėsor dhe mjekėsor, tutje pra rreth kėsaj ēėshtjeje le tė flasin gjuhėtarėt dhe mjekėt.


Ndėrsa ajo qė realisht lindi, e me shumė mundime i rritė bijtė mė tė mirė tė kombit shqiptarė, tanimė ka filluar tė harrohet prore. Tė nderuar lexues, ju kisha lutur qė ta provoni kėtė amnezi pėr nėnėn tonė tė madhe, edhe atė filloni prej familjeve tuaja e deri nėpėr shkollat tona fillore, mos shkoni nėpėr shkollat e mesme se mund t’i turpėroni edhe profesorėt, pyetni pra, anėtarėt e familjes suaj se sa poezi i dinė pėr “Nėnė” Terezėn, e tė paktėn emrin e nėnės sė Adem Jasharit, a ia ia dinė?! Pėr fatin tonė tė keq, jam i bindur se, poezi tė tėra, biografinė dhe veprimtarinė (kuptohet tė mitizuar) e “Nėnė” Terezės pothuajse gjithsecili do t’ia dijė, ndėrsa Zahide Jashari, as si emėr nuk do t’i kujtohet, e lėre mė ndonjė vepėr madhore e saj, qė pėr fatin tonė tė mirė ka shumė vepra tė tilla nga kjo nėnė e madhe.

E gjithė kjo amnezi vije si rrjedhojė e politikanėve dhe shkrimtarėve tanė pacifistė, e kripto-krishterė. Pėrmes propagandės, kėta plehra dhe fundėrrina tė kombit tonė, arritėn t’i zhveshin nga kujtesa e fėmijėve tanė, nėnat qė u vranė e u masakruan prej plumbave sllav. Kėshtu u harrua bėma e nėnave tė familjes Jashari, mbase tentohet tė harrohet Zahidja, Zarifja, Feridja, Selvetja, Hidajetja,Valdetja, Igballi, Afetja, Liria, Fatimja, Igballja, pastaj, Shote Galica, Nerimane e Selvije Zymberi, dy dėshmore qė vdiqėn nė Sllupēanin legjendar nga granatat e terrorit maqedonas, Xhev Lladrovci, Nėna Hatixheja – gruaja e Mulla Idriz Gjilnit, nėna e Ismet Jasharit e Zahir Pajazit, e kėshtu me radhė, duke kėrkuar ndjesė pėr nėnat tjera qė pėr shkaqe hapėsinore nuk po mund t’i pėrmendim, nėna qė pėr asnjė ēast nuk ngurruan qė t’i dalin zot kėtij atdheu tė bekuar. Kėshtu qė t’i jepet pėrparėsi ekstreme Gonxhe Bojaxhiut, edhe atė nė emėr tė kombit shqiptar pėrballė kėtyre nėnave tė devotshme, ėshtė me tė vėrtet padrejtėsi, pėrgjegjėsi dhe ēmenduri e madhe.


Katolikocentristėt nuk u ngopėn vetėm me shpalljen e vitit 2010 si vit tė saj, por kėto falsifikime dhe lojėra i finalizuan me katedralen e ndėrtuar mu nė zemėr tė Prishtinėn, kuptohet nėn emrin e saj, edhe atė pėr t’ia shpėrlarė trurin edhe mė tej shqiptarėve tė kėtyre trevave, mbase pėr t’ia treguar atyre adresėn e derrit mė falni adresėn e tė parėve tanė, ngase nė Kosovė paska krizė nė shitjen e derrave, ku ne i paralajmėrojmė, kuptohet nėse vazhdojnė kėshtu nė thirrje hipokrite e fare pa argumente shkencore se, edhe ata pak derra ēka janė, sė shpejti mund t’i humbin prore, sepse shqiptarėt fenė po e shohin si fe - pra si sistem vlerash, e jo se ēfarė na paskan qenė tė parėt tanė, fundja tė parėt tanė ishin pellazgo-paganė, vallė tė kthehemi tashmė nė pellazg dhe pagan?

Jo tė nderuar e tė marruar, ne jemi kėta qė jemi, edhe ata janė ata qė janė, ēdo evoluim fillimisht le tė ballafaqohet me bindjen dhe logjikėn, e tek pastaj ėshtė e lirė rruga e vendosjes, sepse ata qė haptas e fshehtas po bėjnė thirre, tanimė pėrmes kėsaj katedraleje, duhet fillimisht tė pėrgjigjen se si ėshtė e mundur tė jenė tre zota (teoria e trinitetit), apo Zoti tė ketė djalė ose vajzė, kur dihet mirėfilli se Zoti ėshtė i pastėr nga kjo, sepse pastaj nė kėtė botė nuk mund qė tė kėtė babė, e as krijesa, por dy Perėndi njėri mashkull e tjetra femėr, ku njė mosmarrėveshje e vogėl do tė reflektohej me shkatėrrimin e qiejve dhe tė tokės, pastaj ēfarė dobia ka mishi i derrit, po konsumimi i ligjshėm i alkoolit, i motrave tė nderit - tė ndershme quhet se nuk martohen, po unė pastaj pyes se ēfarė na qenkan ato motra qė martohen dhe lindin, etj., pėr mos t’i ngushtuar edhe mė tej, duke treguar njė respekt ndaj kėtyre, ngase sidoqoftė kombėsia shqiptare na lidh, deshėn apo nuk deshėn ato.


Esenca e katedrales e boshllėku i saj, mund tė perceptohet dhe baras-vlerėsohet me kryqin e madh nė Shkup. Nė Vodno tė Shkupit maqedonasit ortodoks e ndėrtuan kryqin e madh vetėm pėr inati tė shqiptarėve mysliman, ndėrsa shqiptarėt katolik me pėrkrahjen e Vatikanit e ndėrtuan katedralen (krye-kishėn) nė Prishtinė m’u pėr inati tė shumicės shqiptare qė i pėrkasin besimit Islam. Shkuan edhe mė tej me nėnēmime, duke e quajtur kėtė katedrale si tempull kombėtar. Ēfarė tiranie dhe idiotėsie e institucioneve tė Kosovės!!! Fundja a e kuptojnė ata se ē’kuptojmė me nocionin tempull dhe me nocionin komb, si dhe cili ėshtė kuptimi i kėtij togfjalėshi? Me nocionin tempull, bazuar nė fjalorin e gjuhės shqipe, kuptojmė: “Faltore - Tempull indian (egjiptian, grek, romak).Vend qė i ngjall dikujt nderim tė thellė; diēka qė nderohet a ēmohet shumė, diēka qė mbahet si e shenjtė e si e paprekshme”.


Ndėrsa pėr domethėnien e nocionit komb autori shqiptar, S. Kiēmari, kėshtu shprehen: “Nocioni komb rrjedh nga gjuha latine „natio" qė ka kuptimin lindje; prejardhje; „(fis) popull(or). Pėrmes nocionit komb fillimisht pėrcaktoheshin fiset, pastaj nė mesjetė pjesėtarėt e njė bashkėsie tė vogėl fshatare, nė periudhėn e kohės sė re bashkėsitė e njerėzve me pikėpamje tė pėrbashkėta pėr vlera si historia, kultura dhe gjuha si dhe grupet e njerėzve qė e ndjenin pėrbashkėsinė politike me njėri tjetrin nė njė hapėsirė tė kufizuar gjeografike, tė cilėn e bashkėbanonin”. Ēfarė lidhjeje ka kjo katedrale si tempull me kombin shqiptar, ku pėrmes kėsaj katedraleje haptas provokohet shumica e kombit shqiptar, njashtu nėnēmohet edhe kontributi i atyre qė aspak nuk e kishin ndėrlidhur kontributin e tyre me katedralet. Unė tė paktėn nuk mbaj mend qė dikush tė ketė luftuar, apo kontribuar nė mėnyra tjera pėr kėsi lloj tempujsh, qė tashmė pėrmes kėtij tė ashtuquajturi tempull kombėtare, seriozisht tentohet tė pėrdhunohet kombi jonė i pastėr.


Si ėshtė e mundur qė kjo katedrale provokuese tė quhet tempull kombėtarė (e kamė parasysh, me kėtė dėshirohen venitja e kullės sė jasharajve), e ku nė vendin e saj, fizikisht u rrėnua gjimnazi, Xhevded Doda pėr ta ndėrtuar kėshtu njė katedrale qė edhe nėse bashkohen me ortodoksėt serb, hapėsirėn e saj asnjėherė nuk do tė mund ta mbushin. Fundja pse, kjo katedrale nuk u ndėrtua nė valėn e luftės, jo tė luftės qė u zhvillua nė Prishtinė, sepse nė kohėn kur nė Drenicė e gjetke luftohej, arkitekti i kėsaj katedrale kėrkonte zgjedhje dhe bekimin e Papės, bekim qė ia kthye me mos njohje tė pavarėsisė sė Kosovės?! Por, u desh qė tė vritet Nėna Zahide, e bashkė me kėtė edhe shumė nėna tjera pėr tė ardhur gjer te kjo liri, kuptohet duke mos e anashkaluar edhe intervenimin e faktorit ndėrkombėtarė, por jo edhe duke ia atribuuar shumicėn e meritave kėtij faktori, ngase institucionalizimi i ēėshtjes kombėtare filloi shumė herėt, kėshtu duke u njėsuar me kėmbėzėn e pushkės sė Adem Jasharit, e tė shokėve para dhe pas tij.


Kėta qė pėr idhull gjoja tė kombit e kanė marrė, “Nėnė” Terezėn, unė i them qė ta marrin edhe pėr model filozofinė e jetės sė saj, por kujdes, ngase pėr 50 vite mė nuk do tė ketė shqiptarė as kėtu e sa diku tjetėr, sepse filozofia e saj ishte qė tė pėrkujdeset pėr fėmijėt e braktisur, duke u barazuar nė mėkat me ata qė i braktisėn kėta fėmijė. Pse unė kėshtu mendoj? Sepse, ata qė i braktisėn fėmijėt bėn njė mėkat tė madh, por ana tjetėr e medaljes ėshtė se, ata e ndihmuan vazhdimin e gjenit njerėzore, kurse “Nėnė” Tereza bėri mirė qė tregoi pėrkujdesje, kuptohet nė emėr tė humanizmit dhe tė konvertimit fetar, por bėri njė mėkat tė madh, atėherė kur vendosi qė mos tė martohet – me kėtė tė privohet prej njė natyrshmėrie njerėzore, duke e ndaluar kėshtu vazhdimin e gjenit njerėzorė.


Kėsisoj, “Nėnė” Tereza ka merita nė aspektin fetar-katolik, sepse nė emėr tė saj e flijoi vetėn, duke shkuar me mijėra kilometra larg vendlindjes, ndėrsa nė aspektin kombėtar, para se tė ketė dhe tė flasim pėr ndonjė kontribut tė saj, fillimisht do duhej pėrgjigjur nė pyetjet se, pėrse asnjėherė nuk e vizitoi Kosovėn, pėrse aq lehtėsisht e harroi gjuhėn shqipe, pėrse zemrėn - organin kryesor tė organizmit ia atribuoj plotėsisht Krishtin, pėrse nuk la vend, qoftė edhe shumė pak pėr Shqiptarinė e pėrvuajtur, si dhe pėrse ende Vatikani dhe India nuk e njohin pavarėsinė e Kosovės, kur dihet mirėfilli se Gonxhja tėrė jetėn e harxhoi nė kėto dy shtete, ndonėse si shqiptare apo jo?!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??   Tue Sep 28, 2010 6:58 pm

Kush eshte qellimi i ardhjes suaj ne kete Forum Z.Princo.
Ju qe keni kaq te lehte te hidhni poshte Nene Terezen,nje grua e vleresuar nga gjithe bota dhe pak e vleresuar nga kombi yne,neser mund te hidhni poshte dhe te perdhosni edhe gjera te tjera te shenjta,sepse ju flisni i motivuar nga rrethanat.
Perse duhet te vini perball tyre dy gra:njera qe sakrifikoi gjithe jeten e saj ne ndihme te varferve dhe tjetra nena e nje heroi?
Ju ,ne temen qe ka te beje me muslimanizmin ishit te preokupuar :Pse eshte kjo perēarje ndermjet muslimaneve? Lexoje pergjigjen qe jep miku juaj,Besnik Sinani.

Besnik Sinani, 28.09.2010

Ngjarjet e fundit nė Komunitetin Mysliman Shqiptar (KMSH) treguan, ndėr tė tjera, mangėsinė interpretative nė debatin publik pėr tė kuptuar krizėn disa vjeēare tė kėtij institucioni. Varianti dominant, i artikuluar ndėr tė tjerė nga Xhavit Shala, Piro Misha apo dhe komentatorė tė huaj si Miranda Vickers dhe mbėshtetur dhe nga kreu i KMSH-sė, Selim Muēa, ėshtė reflektuar pėr tė shpjeguar ngjarjet e fundit nė KMSH dhe nga gazetari Alfred Lela ( Mapo 18/09/2010).

Sipas kėtij varianti, kriza nė KMSH vjen nga pėrplasja midis myslimanėve tė vjetėr si Selim Muēa, tradicionalistė dhe tolerantė, nga njėra anė, dhe tė rinjve qė kanė studiuar nė vendet e Lindjes sė Mesme nė anėn tjetėr, tė cilėt kanė importuar ‘wahabizmin’, janė intolerantė dhe pėrbėjnė rrezik kombėtar. Nė formė faktike, pretendohet, kjo pėrplasje vihet re nė dallimin midis Xhamisė sė Qendrės dhe asaj tė rrugės sė Kavajės.

Teksa ky variant interpretativ ėshtė pėrdorur nga Lela pėr tė shpjeguar ē’po ndodh nė KMSH, ngjarjet e fundit treguan mė sė qarti se pse dikotomia ‘te rinjtė’ kundra ‘tė vjetėrve,’ ‘ekstremistė’ kundra ‘tolerantėve’ ėshtė i pasaktė dhe nuk ofron shpjegim mbi krizėn e disa dekadave nė KMSH.
Kreu i KMSH-sė, Muēa, e pėrdori dhe kėtė radhė retorikėn kundra ‘ekstremistėve’ adresuar kundėrshtarėve tė vet, por ironia ishte se e pėrdorte kundra atyre qė gjer dje e kanė mbėshtetur kur ka sulmuar ‘ekstremizmin’ dhe e bėri kėtė duke pasur nė krah dhe i mbėshtetur nga ata qė gjer dje ka akuzuar pėr ‘ekstremizėm.’

Atėherė kush janė ‘ekstremistėt?’ Pėrgjigja e bazuar mbi vėzhgimin nė kohė tė ngjarjeve nė KMSH ėshtė se ekstremistėt janė ata qė dalin kundra Muēės dhe kush del nė mbėshtetje tė tij nuk ėshtė mė ‘ekstremist.’ Rrjedhimisht, teksa Muēa ngrinte akuzat e radhės pėr ekstremizėm, nė krah pėr ta mbėshtetur gjendej dhe imami i xhamisė sė Rrugės sė Kavajės, xhami tė cilėn Lela e identifikon si krahun kundėrshtar tė Muēės tolerant.

Le tė sjellim njė tjetėr shembull domethėnės. Para pak muajsh, me tė njėjtat akuza, Muēa shkarkoi ish Myftiun e Shkodrės, Ndriēim Sulejmanin, njė mysliman i ri, me mjekėr qė kish studiuar nė Lindjen e Mesme, pra qė plotėson profilin e ‘wahabistit’ siē propozohet nga Lela e tė tjerė. Por Sulejmani ėshtė diplomuar nė shkollėn Ebu Nur nė Siri qė njihet pėr qėndrim tė ashpėr anti-vehabi. Ky model interpretativ, gjithashtu, nuk arrin tė sqaroj as flakjen jashtė strukturave tė KMSH – sė tė personaliteteve si Qeramudin Durdia apo studiuesi Ali M. Basha, medresistė tė vjetėr dhe nga rithemeluesit e parė tė KMSH.

Problemet e KMSH-sė nuk janė, siē pretendohet, rezultat i dallimeve ideologjike tė brezave. Ato janė produkt i korrupsionit ekonomik tė strukturave tė KMSH – sė, politikės shtetėrore ndaj fesė, dhe krizės sė pėrfaqėsimit tė besimtarėve myslimanė.

Ish krye myftiu i Shqipėrisė, Bledar Myftari, ish nėn kryetari i KMSH-sė, Rusheku, ish myftiu i Shkodrės, Sulejmani e shumė tė tjerė, janė shkarkuar jo pėr ēėshtje debatesh ideologjike, por pasi kanė ngritur zėrin kundra korrupsionit nė shitjen dhe manaxhmin e pronave tė KMSH-sė. Teksa kėta, siē dihet mė sė miri nga monitoruesit e Islamit nė Shqipėri, janė pėrfaqėsuesit e vėrtetė tė Islamit tradicional, hanefi, shqiptar, ata janė akuzuar vetėm se nuk pranuan tė marrin pjesė nė pazaret e shitjeve korruptive tė shefave tė tyre. Ankesat e imamėve dhe kėshillave tė xhamive, pavarėsisht ku kėta hoxhallarė kanė studiuar, janė mbi tė gjitha tė lidhura me korrupsionin ekonomik tė KMSH-sė, korrupsion qė shteron resurset dhe potencialet e gjithė bashkėsisė sė besimtarėve myslimanė.

Lela ka tė drejtė kur thotė se shteti, duke gjykuar se besimtarėt e rinj “pėrbėjnė rrezik kombėtar” ka mbėshtetur Muēėn. Kjo u duk dhe nė ngjarjet e fundit ku pavarėsisht se as Muēa e as ata qė u munduan ta rrėzojnė nuk kishin bazė statutore pėr tė shkarkuar njėri-tjetrin, shteti ēoi policinė nė mbėshtetje tė Muēės. Nė tė shkuarėn, gjykatat e shtetit kanė rrėzuar me nxitim paditė e sjella nga besimtarė myslimanė rreth korrupsionit ekonomik tė KMSH-sė.

Kjo mbėshtetje e njėanshme e shtetit, qė bie nė kundėrshtim me parimet e sekularizmit, ka potencuar nė KMSH ata qė nė sytė e shumė besimtarėve shihen si tė korruptuar dhe ka krijuar pėrshtypjen se shteti punon nė dėm tė interesave tė besimtarėve. Kjo mbėshtetje shtetėrore, pėr mė tepėr, ka bėrė tė mundur qė kryesia e KMSH-sė tė pėrjashtojė zėrat e imamėve tė xhamive dhe kėshillave tė xhamive duke bėrė qė kėta njerėz qė pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė bazės sė besimtarėve mos kenė zė dhe pėrfaqėsim nė institucionin qė supozohet se i pėrfaqėson.

Ironikisht, komentatorė si Mark Marku (Mapo, 22/10/2010) ngulin kėmbė qė tė ketė mė shumė ndėrhyrje nga shteti nė pėrzgjedhjen e llojit tė Islamit. Nuk ėshtė e qartė se mbi ē’baza shteti ngre preferencat pėr imponimin se si njė individ apo grup individėsh besimtarė mendojnė pėr Zotin (teologjia) apo i luten Atij (ritualet), dhe mbi tė gjitha, nėpėrmjet pėrdorimit tė dhunės, si dhe sa mund tė arrihet praktikisht ky imponim nė epokėn e internetit. Ironikja ėshtė se e gjitha kjo propozohet nė emėr tė ruajtjes sė demokracisė, ku nėnteksti ėshtė qė mund tė sakrifikohen tė drejtat e besimtarit pėr tė drejtat e tė tjerėve. Por kushdo qė ėshtė i interesuar pėr demokracinė e di se demokracia selektive nuk ėshtė demokraci.

Tė tilla propozime informohen nga nocione tė gabuara dhe mosnjohje tė problematikės qė kėta autorė pretendojnė tė komentojnė. Pėr shembull Marku, Misha, Shala e tė tjerė shohin ‘botėn arabe’, ‘islamin arab’ si njė entitet tė vetėm, tė identifikuar kryesisht me ‘wahabizmin’. Njė hapėsirė nga Maroku, nė Egjipt e Kuvajt, qindra milionė banorė, tradita fetare, shkolla teologjike, interpretime, pjesė e dinamikave fetare qė gjenden nė ēdo fe pra, reduktohen nė ‘islami arab’, apo ‘wahabizėm’ kur ėshtė se si nė shkollat teologjike ashtu si dhe nė praktikat fetare vehabizmi ėshtė minoritet nė Lindjen e Mesme. Por kėta analistė, tė cilėt merren ndėr shumė gjėrave tė tjera dhe me Islamin, bien nė kundėrshtim me konkluzionet e studiuesve mė tė njohur tė Islamit bashkėkohor nė botė.

Teksa Marku identifikon ‘islamin radikal’ me njė entitet gjeografik (botėn arabe) studiues si Olivier Roy thonė se nė tė kundėrt, radikalizmi fetar bashkėkohor ėshtė produkt i “ē’territorializimit tė religjiozitetit.” Pėr Markun problemet e myslimanėve nė Evropė janė produkt teologjik i ‘islamit arab’, dhe jo i kuptuar nė kuadrin e emigracionit, politikave identitare evropiane, daljes sė partive populiste tė djathta, trashėgimisė historike tė marrėdhėnieve midis emigrantėve dhe vendeve pritėse tė ngjizura gjatė kolonializmit.

Njė qasje e tillė do ishte njė arsye mė tepėr pėr tė kuptuar pse debatet populiste evropiane nuk mund tė sillen tė shpjegojnė debatet pėr myslimanėt shqiptarė vendali. Kėto premisa bėjnė mė pas tė mundur diskursin pėr ‘aziatizimin’ e myslimanėve shqiptarė dhe gjer thirrjet publike qė atyre tu hiqet qytetaria shqiptare apo adresimi i tyre si tradhtarė! Kėto tendenca esencialiste, reduktuese qė informojnė tė tilla gjykime janė hedhur poshtė prej kohėsh nė shkencat sociale dhe detyrimisht nuk mund tė na ofrojnė njohje tė mirėfilltė tė fenomeneve qė pretendojnė tė komentojnė.

Duke mos njohur natyrėn dhe pėrmbajtjen teologjike qė informon jetėn fetare tė besimtarėve, ky diskurs ka kriminalizuar njė gamė tė madhe tė besimtarėve duke pretenduar se ata pėrbėjnė rrezik kombėtar, janė intolerantė, dhe nuk besojnė tek bashkėjetesa me njerėz tė besimeve te tjera. Kėto pėrgjithėsime e supozime, nuk janė tė mbėshtetura as nė studime e as nė njohje tė ēėshtjeve qė komentojnė, por tė kthyera nė politika shtetėrore dhe aksioma tė mendimit shoqėror, ato rezultojnė nė forma margjinalizimi dhe diskriminimi qė duhet tė shqetėsojnė ēdo shoqėri qė e merr seriozisht demokracinė.

Ky variant interpretativ kriminalizon edhe forma tė dukshme tė devocionit si mbajtja e mjekrės edhe pse Shqipėria ka firmosur konventa ndėrkombėtare qė njohin tė drejtėn e besimtarėve qė tė praktikojnė dhe demonstrojnė besimin e tyre fetar. Por teksa mbajtja pėr arsye fetare e mjekrės identifikohet me ‘islamin radikal, arab’ dhe ‘tė rinjtė’, harrohet mjekra e tė ndjerit Sabri Koci. Mbi tė gjitha, duke qenė se dhe mbajtja e formave tė tilla tė dukshme devocioni pėrbėn njė praktikė minoritare nė bashkėsinė e besimtarėve, ky model interpretimi nuk na ofron asgjė pėr pjesėn dėrmuese.

Shpesh ky kriminalizim i praktikave fetare bėhet nė emėr tė sekularizmit. Shpesh me kėtė rast i apelohet dhe modelit tė Mbretit Zog. Kjo gjė tregon jo vetėm mos njohje tė fenomeneve fetarė qė pretendojnė se komentojnė kėta autorė, por dhe mos njohje tė sekularizmit. Siē kam vėnė nė dukje dhe herė tjetėr, duke cituar disa nga studiuesit mė tė njohur bashkėkohorė qė studiojnė kėto fenomene, si Jose Casanova dhe Olivier Roy, ideja e sekularizmit ka pėsuar transformime nė kėto dhjetėvjeēarė e jo mė qė nga koha e Zogut.

Ironikisht, tė tilla komente nga sekularistė fundamentalistė supozojnė, ashtu si dhe fundamentalistėt fetarė, se qoftė mėnyra si jetohet feja, e qoftė marrėdhėniet e shtetit me fenė janė tė pandryshueshme. Kėsisoj ato kėrkojnė kthimin nė modele tė viteve 20-30 tė Zogut, bashkėkohore me totalitarizmin nazi-fashist. Sigurisht, nė mėnyrė selektive, ky kthim mbrapa kėrkohet vetėm nė politikat ndaj islamit.
Nese me lejohet dua nje pergjigje nga ju :Jeni shqiptare musliman apo musliman shqiptare?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Princo
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 82
Join date : 26/09/2010

MesazhTitulli: Re: Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??   Tue Sep 28, 2010 7:17 pm

]Nese me lejohet dua nje pergjigje nga ju :Jeni shqiptare musliman apo musliman shqiptare?[/color][/quote]

nuk eshte shum e rendesishme ky problem per mua.. moti e kam pastruar ket problem qe fatkeqsisht shum kombas te mie edne vuaj ne ket problem..
me rendesi eshte te jesh Njeri se pari me plot kuptimin efjales, pasta te jem njeri qe te jem falenderues ndaj Krijuesit te gjithsis..duke mos urejtur askend dhe duke dashur te gjith ato qe bajn mire.. dhe nuk vuan askush nka ai person...

jam nje SHQIPTAR me kombsi dhe ne shpirt kam fen e vetme ta pranuar tek Zoti njeherit dhe shum e natyrshme per njerzimin e qe eshte Islami.. qe me meson se si duhet ta nderoj dhe te cmoj kombin tim se si duhet ta ruaj nderin dhe vendin tim....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Agim Shkodra
Antar pjesmarres
Antar pjesmarres


Numri i postimeve : 85
Join date : 28/07/2010

MesazhTitulli: Re: Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??   Tue Sep 28, 2010 7:34 pm

Por perse beni te kunderten e asaj qe deklaroni?
Perse karshi meje, qe kam mendime te ndryshme me ju,u sollet ne ate menyre duke me etiketuar:me probleme psiqike dhe injorant ne zemer?
Zoti Princo! Jemi shqiptare ,vijme nga i njejti popull,me te njejtat karakteristika,histori,kulture,gjuhe,etni etjr;perse nuk jeni i sinqert :ne shkrimin e kopjuar per Nene terezen dhe nenen e Adem Jasharit thoje: ai qe s'do gjyshen e tij ,por perpiqet me dashte stergjyshen eshte genjeshtar,jo i drejte;perse karshi meje u drejtove me aq urrejtje sikur te kishe perball nje serb? A te kujtohet pyetja ,shenuar me te kuqe nga ana ime :Cfare do te beshe me Zoti eshte nje ? Si do te pergjigjesh para Zotit per kete trajtim qe me bere mua ,pa me njohur dhe pa ditur se ēfare mendoje une keto probleme? me quajte ateist etjr.
Deklarove se me rendesishme eshte te jesh NJERI. Sillu si i tille!
Pretendimi i kanibaleve eshte qe" Njeriu eshte kafshe".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??   Today at 5:06 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Kush ishte Nėna Zahide Jashari dhe kush "Nėnė" Tereza??
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Kush e vrau Bajram Currin dhe pse nuk flitet sot pėr tė?
» Ja kush e vrau Donjeta Pajazitin?
» KUSH ISHTE DERVISH SHAQA?
» Fahri Xharra:"I pėrvuajturi i Serbisė", "martiri" Gjorgje Martinoviē
» Pėrkufizimet dhe llojet e familjeve

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
LUSHNJA PORTAL :: Shtypi dhe politika :: Problematika shqiptare-
Kėrce tek:  
Forumotion.com | © phpBB | Forum mbėshtetės | Report an abuse | Create a free blog